Darbas su praeitimi

Giminės medis. Darbas su protėviais

Galima su tuo sutikti, arba tai neigti, bet religinės, magiškos ar šamaniškos psichoterapijos formos ir mūsiškėje, Vakarų civilizacijoje, visada buvo ir veikė, kaip ir kitose kultūrose jas teigia veikiant: paveldėta pasamonė saveikauja su individualia pasamone, ir , to rezultate, gaunasi gyvenimas, koksai gaunasi.

Įdomu, kad jau C.G.Jung rašė, jog šio proceso tyrinėjimo palikimas mokslui, daktarams ir universitetams, redukuoja jį į negyvų liekanų krūvą. „Nes ieškome tiesios, kuri padėtų mums augti, o ne mus ribotų ir schematintų, kaip ratsionalus intelektualizmas kad tai daro… Tiesos, kuri nenutekėtų, kaip vanduo, be pėdsako, bet persmelktų mus iki kaulų smegenų ir pasotintų troškulį“.

Po tokios trumpos įstaigos, prie geneologinio medžio grįžtant – jį galime netgi pavadinti spąstais: materealinės ir psichologinės ribos, uždedamos ant kosminio projekto tobulos begalybės. Ir apdovanoja palikuonis baimėmis, iliuzijomis, problemomis…

Giminė negali sutikti, kad bent vienas iš mūsų ateitų „iš niekur“, be egzistuojančio istorinio modelio. jei susikoncentruoti tik į išsislaisvinimą, tai padaryti įmanoma…bet toliau tuoj pat jus suims neišpasakytas absoliučios laisvės siaubas – nes jūs tai ne į laisvę verzėtės, jūs veržėtės iš modelio rėmų…

Kiekvienas esame sekančių dvejų jėgų produktas – imitavimo jėgos, iš giminės praeities su išbaigtais scenarijais ateinančios, ir kūrybinės jėgos, kosminės sąmonės įliejamos iš ateities. netgi naujaginio sąmonę, nuo pat jo pradėjimo momento, jau kenčia nuo šių dvejų jėgų įtokos konflikto – viena vers jį kurti, kita – imituoti.

Kuriančios sielos, kaip žinia, yra retos, o imitatorių netrūksta – legionai.

Kuriančios sielos, kaip žinia, yra retos, o imitatorių netrūksta – legionai.

Žmogus gyvenime gerai vystosi ir funkcionuoja, kai jo energija nėra iškreipta ar perstumta, kai visa ji trykšta per jai priklausančius centrus : kai jis galvoja protu, myli širdimi, geidžia lytiniu centru ir gyvena pagal savus poreikius.

O mūsų geneologinis medis, kartu su visuomeniniu ir kultūriniu spaudimu, formuoja mus, pasitelkęs imitacijos, pasikartojimo, prisitaikymo ir tradicijos energijas. Individuali sąmonė turi visą laiką ardyti visus šituos apribojimus, neatitinkančius mūsų asmenybės, kad rastūsi erdvės kažkam naujam sukurti, nežinomam, originaliam.

Geneologinis medis individui gali priskirti pozityvią arba negatyvią rolę

  • galima gauti įpareigojimą toliau nešti giminės tradicijas, pakelti intelektualinį ar socialinį lygį, kompensuoti eilę mirčių klano viduje, pataisyti šeimos reputaciją , pelningai ištekant arba išlaikant esančias giminės pozicijas.
  • galima gauti ir juodosios avies, stigmos nešėjo rolę – tai, ką medis nori savyje išnaikinti ir yra sumesta ant šito vieno šeimos nario, kuris jei po ta našta ir prapuls, tai nuostolis, palyginus, bus minimalus. tada medis jau tampa negatyviu šeimos palikimu – kad išgyventi, tenka rinktis kelią, neatitinkantį šeimos klano idealogijos.

Kaip tik norima į giminės medį inkorporuoti naują informaciją, kyla pasipriešinimo banga, kuri pradžioje atrodo nenugalima – būtina su ja susikauti, kad ji taptų mūsų išsivadavimo proceso stadija.

Nesutinku, kad kliūtys žmogų grūdina. Manau, jos žmogų daro, gamina, sukuria – galiausiai tampame tokiais, kurie galetų lengvai šitą kliūtį įveikti, bet to jau nebereikia, ji – įveikta. O prieš akis jau ir vėl kažkas naujo… ( laisvai cituojant Mirab Mamardashvili).

Gal keistai nuskambėjo, kai SQ skyriuje teigiau, jog reikia susikomplektuoti save ir atsikratyti to, kas ne tavo… bet, genealoginis medis lengvai paaiškina, kas ne tik gali nutikti, bet dažnai ir nutinka – jeigu tavo tėvai buvo „apsėsti“ savo tėvų, kurie, savo ruožtu, savų, yra lengva suprasti, kad galima būti apsėstam savo senelio ar prosenelio, net niekada jo nepažinojus.

tada tavo charakteris nuslopinamas apsėdusiojo, jis sumodeliuoja tave pagal save – iš tavo asmeninės aktualizacijos nebelieka nieko. Tu tik imituoji tave apsėdusįjį, užkėlęs jį ant pjedestalo ir padaręs sau pavyzdžiu ir didvyriu.

Tokios aukos rolės genealoginiame medyje yra sunku nusikratyt: vaiko psichika ir taip linkusi integruoti ir dubliuoti kitų žmonių jausmus, idėjas, norus – tai susiję su žavėjimusi stipresniu, labiau suformuotu ego.

Pora tokių iš generacijų ateianačių apsėdimų žmogų gali visisškai užblokuoti, ir jis absoliučiai negalės nieko daryti, gyventi ar įvykdyti, ką gyvenime norėtų pats.

Todėl yra labai svarbu žinoti du dalykus: iš kur ateini ir ko tu pats nori ateičiai.

Gaiva Paprastoji ∞ 2014-2016 | WEB sprendimas: justin.as