Darbas su horoskopu

Tradicinė astrologija pasakoja, kad esame priklausomi nuo žvaigždžių. Senieji išminčiai irgi mėgo sakyti, kad „kaip danguje, taip ir ant žemės“…

Kad Zodiakas, santykyje su Saules planetų sistema, Žeme, Mėnuliu, įvairiais kitais dangaus kūnais yra valdymo sistema, tai aišku, tiktai lieka klausimas, ar tikrai skirta kažkam iš viršaus valdyti kažką apačioje?

O kas, jei tie, kurie dabar yra apačioje – žmonės – savo tikrą vietą kosmose apleidę, užleidę, į vargą ir neįgalumą įpratinti ir savo galią pamiršę jau vien todėl, kad per skaudu būtų ją atsiminti? O jei tikrai, seniau buvome tokiais milžinais dvasioje, kad, mums jei vėl atsistojus ir išsitiesus, Saulė atsidurtų kažkur širdies vietoje ir visa likusi astronominė sistema, astrologijoje naudojama, susikalibruotų ten, kur jai ir vieta? – žmogaus kontrolės mechanizmas atsidurtų paties žmogaus viduje, jam pačiam, kaip ir buvo užmanyta, save valdyti, pažinti, žinoti, kas jame darosi…

Klasikinės astrologijos mokytis, neužtektų, turbūt, ir keleto gyvenimų.

Bet, tai nereiškia, kad ja nereiktų naudotis.

Jei mes, šiuolaikiniai žmonės, nieko apie ją neišmanome, tai nereiškia, kad seniau žmonės žinojo dar mažiau už mus (jei tai dar iš viso įmanoma, žinoti mažiau, nei mes žinome dabar).

Priešingai, pagal mėnulio kalendorių jie sėjo ir pjovė, šventes šventė ir partnerius rinkosi, kelią rado sausumoj ir jūrose, plaukus kirposi, daržus prižiūrėjo…

panaši padėtis ir su RUNOMIS, su skaitymu likimo raštų žmogaus delnuose, su medžių kalendoriumi – kad žmogus šitas žinias apleido, tai dar nereiškia, kad žinios apleido žmones…

Viskas yra čia ir dabar, tik nereikia gyventi viską pramiegant.

Gaiva Paprastoji ∞ 2014-2016 | WEB sprendimas: justin.as