Museum van Loon kaip UNSEEN2016 dalyvis

Į šį mielą, gražų, nedidelį, bet labai puošnų muziejų – buvusius Van Loon giminės namus patekau vos ne atsitiktinai: jie randasi Amsterdame, beveik tiesiai priešais Fotografijos muziejų, kitoje kanalo pusėje, ir šymet taip pat dalyvavo foto festivalyje UNSEEN. paroda, sudaryta iš penkių autorių darbų, pasirodė nedidelė ir kaip ir antrinė visame iškilmingame senojo interjero grožyje – ir labai gerai. Kaip sakoma, kitaip ir nebūtume norėję, kad būtų…

Van Loon giminė jau 400 metų yra tampriai susijusi su Amsterdamu. 1602 m. Willem van Loon buvo vienas iš VOC kompanijos įsteigėjų, laikui bėgant, iš jų buvo ir Amsterdamo burgamistrų, ir bankininkų. Rūmus adresu Keizersgracht 672, giminė įsigijo 1884 metais ( statyta 1672m. XVIIIa įrengta iš naujo interjeras).

img_1587

Pastato centre ir jo širdis, be abejonės, vestibiulis ir laiptai, ypatingai dideli, žinant, jog daugelyje namų Amsterdame laiptams iš viso nebuvo skiriama vietos, daiktus į aukštesnius aukštus užtempdavo per langus išore – tam fasaduose viršuje dar yra išlikę išsikišę kabliai virvėms užmesti – Van Loon turėjo būti labai turtingi žmonės, kad galėjo sau tokius laiptus leisti!

Beletažo kambariai yra beveik 5,5 metrų aukščio. Thora van Loon buvo karalienės Vilhelminos rūmų dama, atstovaujanti ją Amsterdame, ir, šiame Mėlynajame salone, vidurdienio arbatėlių metu, atrinkdavo žmones, kuriems bus leista susitikti su Jos Didenybe, o kurių prašymas turėtų būti atmestas. Thoros van Loon portretas puikuojasi ant salono sienos, parketas jame irgi dar vis iš 1810 metų, o keturiuose kampuose lipdiniai – dekoracijos, vaizduojančios keturis metų laikus.

Priešais esančiame Raudonajame salone rinkdavosi vyrai ir, po pietų, rūkydavo cigarus, kad dūmai netrukdytų damoms.

Valgomajame pietaudavo 24 žmonės prie ilgo pietų stalo – šeima dar ir dabar tai daro svarbių iškilmių proga… Ant visų sienų visuose kambariuose – atvaizdai giminės narių iš įvairių kartų ir laikmečių – portretai, portretai, portretai… tai ir davė idėją parodos „Second skin“ kuratoriams, vietomis, vietoj senųjų portretų pakabinti šiuolaikines nuotraukas, parodančias, kaip dabar  menininkų – fotografų apsieinama su žmogaus atvaizdu, žmogaus kūnu, visada buvusiu priimamu kaip duotybė… XVIIIa sutinka postmoderną, jei galima taip išsireikšti.

Sodo kambarys atrodo dvigubai didesnis ir šviesesnis, nes jo sienos išpuoštos veidrodžiais… Nuo XXa pradžios jis taip pat buvo naudojamas kaip valgomasis, kai nebūdavo svečių.

Pirmojo aukšto kambariai visada buvo naudojami kaip miegamieji, o jų vardus gavę pagal sienų apmušalų ornamentų motyvus: Drakenštein kambarys su iš Drakenštein pilies pirktais tapytais sienų paneliais ( toj pilyje jaunystėje gyveno dabar jau buvusi karalienė Beatrix).

Raudonasis miegamasis įrengtas Liudviko XVI stiliumi.

Paukščių miegamasis buvo naudojamas vaikų, todėl dalintas kambarine širma į dvi erdves… Nors, pradiniame užmanyme, šis kambarys turėjo būti biblioteka.

Avelių kambarys kažkada buvo skirtas pernakvoti svečiams.

Virtuvė pusrūsyje buvo pastoviai užimta 10- 15 žmonių, ten taip pat buvo atsargos, sidabro kambarys, ten gyveno tarnai… tais laikais virtuvė būdavo įrengiama kuo toliau nuo valgomojo ir kitų kambarių, kad kvapai ir dūmai neprasiskverbtų. O kaip reikėjo atnešti maistą, kad tas pakeliui neatšaltų, tai jau buvo ne ponų reikalas. Paskutinė virėja ištarnavo ten 40 metų.

Sodas buvo išplanuotas, kad būtų gražu pažiūrėti iš aukščiau, pro langą ir vaizdą užbaigia vežiminė, kurioje dabar įsikūrus muziejaus kavinė, nors ir karietoms ten irgi dar vietos užtenka.

img_1586

Penki menininkai, kurių foto ir filmo darbai buvo eksponuojami šiuose interjeruose, yra sekantys:

Asger Carlsen(1973) DK, gyvena ir kuria Niujorke, aktyviai eksponuojamas jau daugiau nei dešimt metų. Fotografo karjerą pradėjo, fotografuodamas įvykio vietą kriminalistikos laboratorijai, tiriant nusikaltimus…. Toliau nuėjo, savarankiškai kurdamas iškraipytus žmones, kad būtų panašūs į nusikaltėlius, manau – kriminalistikos pasaulis kažkaip gal per giliai įsiėdė jam po oda ir pasirodė iš ten nebe išnaikinamas – anomalijos, iškraipymai, žmonių nenormalumas buvo ir liko jo pagrindine tema ir jo populiarumo šaltiniu…

Thomas Mailaender (1979)Fr, akiplėša, skandalistas, pirmą savo personalinę parodą galerijoje atidarymui prileidęs vištų… Čia rodomos nuotraukos iš serijos „Iliustruoti žmonės“ – ant žmonių kūnų ultravioletiniais spinduliais užšvitinama nuotrauka, kuri išlieka matoma keletą minučių, paskui išnyksta vėl. Todėl nuotraukos yra jau nufotografuoti tie trumpo momentai. gal tai paaiškina, kodėl autorius taip mėgsta leisti fotoalbumus. dar jisai mėgsta rinkti iš interneto ir sendaikčių turgų kitų žmonių darytas nuotraukas, kuo labiau keistas ir nenormales, tuo geriau, ir tada jau iš jų daro savo meną, pvz, padaro jas visas prūsų mėlynos spalvos ciano proceso pagalba…

Shai Langen (1989)NL, dizaineris ir dailininkas, aktyviai eksponuojasi dar tik pora metų – kuria antąją odą žmogui tiesiogine prasme, labiausiai atitikdamas parodos užmanytą temą.

Koen Hauser (1972)NL. išsimokinęs socialiniu psichologu, vėliau baigė fotografiją Rietfeldo akademijoje. Fotografuoja daug ir įvairiai – madą, reklaminę fotografiją… bet kuria ir konceptualius darbus, dažnai su aliuzijom į fotografijos istoriją…

Manon Wertenbroek (1991) NL, gyvena ir kuria Lozanoje (Šveicarija). jau prieš metus FoAm įtraukta į jaunųjų talentų numerį, sekmingai kviečiama, įtraukiama ir naudojama parodoms kaip fotografijos ateitį formuojantis talentas. Skulptorė – fotografė, pakeliui jau tampanti tapytoja fotografe, ir jos darbai aprašomi kaip „geliančiai jaudinantys“…

manau, gerai matosi, ką mūsų laikas turi, stengiasi ir nerausdamas siūlo meno istorijai… Ir kaip tai harmoningai į ją įsirašo. Ši, irgi Manon Wertenbroek daryta nuotrauka buno naudota kaip parodos plakatas.

wertenbroek111

Komentarai

Gaiva Paprastoji ∞ 2014-2016 | WEB sprendimas: justin.as