Savivertei užsiauginti turtas nėra būtinas (pabaiga)

Parvažiavus, einu per Kauną, savo gimtą miestą, kurį tarybiniais metais valdžia kai neprižiūrėjo ir laikas niokojo, sakydavom,matai, kai privatininkų rankose viskas buvo… Privatininkas tai nebūtų šitokių dalykų leidęs atsitikti… Dabar privatininkas grįžęs jau daugiau nei dvidešimt metų. Ir kas iš to?

Pažiūrėkit, kaip atrodo Kauno modernas – garsus visam pasaulyje tarpukario statytų pastatų masyvas…jau apie medinę architektūrą net ir nekalbant… Kur dingo elementarus patriotizmas? Kokie ten savanaudžiai į savivaldybę išrinkti ? Kas per liurbiai juos renka?

Aš nesakau, kad žmogui reikia atsisakyti siekti savo gero.

Tai neįmanoma ir to visai nereikia, bet derink tu interesus! – pažiūrėk, kas gerai tavo šaliai, tavo miestui, tavo bendruomenei ir tuo užsiimk, kiek širdis geidžia – ir pats praturtėsi, ir kitiems nauda iš to bus.

O dabar kas ? – viskas byra, griūva… Nebaigti pastatai centre dešimtmečiais riogso.

Žinoma, savivaldybė turi geriau kam lėšas panaudoti – saugiausia jas iš viso, kažkur į kojinę susidėti ir niekam nerodyti. Bet yra gi verslininkų Kaune dar – susidėkit, kokį ne pelno siekiantį fondą padarykit, remontuokit patys , tvarkykit aplinką – ir kitiems pasižiūrėti gražu bus, ir jums pagarba!

Liberalizmas taip jau atmeta atsakomybės jausmą, taip jau nieko nesiruošia dėl kitų daryti, kad, net ir kur galėtų tai išnaudoti savo tikslam, netgi ten toliau savo nosies galo ir kišenės dugno nežiūri.

Žmonės tarpukarinę Lietuvą statė ir atstatinėjo, kaip kad statytų save ir savo vertę, savo išdidumą, savo garbei…tiesa, ir mąstymo valstybinio dar buvo daugiau.

Už tai taip ir skaudėjo žmonėms, kai Lietuvą užgrobė, kai jų gerą nusavino – buvo toks jausmas, kaip jiems rankas ar kojas nusavintų, jų esminę vidaus dalį pasiimt norėtų… Ne iš sielvarto dėl savęs, iš sielvarto dėl Lietuvos daug žmonių tremties neišlaikė.

Kas trukdo dabar žmonėms užaugti savo savimone, savo vertės supratimu kaip miškui, ir nustelbti kaip neesančią dabartinę nieko žmonėms naudingo nenuveikiančią valdžią, perimti situaciją į privačios iniciatyvos, pilietinės iniciatyvos rankas?

Praturtėjimo iliuzijos, aišku.

Net ir tie, kurie čia kaip srutų duobėj jaučiasi ir supranta, kad nepasieks čia nieko, jokių pinigų ar turtų, tie tiki, kad kitur žolė žalesnė – ir išvažiuoja į svečias šalis vargo vargti. ir jis jiems toks varganas neatrodo, nes gauna atlyginimą, o poreikiai dar lietuviško mastelio likę…bet, su laiku tai praeis. ir pamatys jie, kad ne tik turtai jiems ten neskirti, bet ir savo prigimtinę teisę būti šeimininku prarado, svetur išvykdami.

Vis ta amerikoniška iliuzija, kad galima praturtėti, kad iš vargšo ir niekinamo galima tapti turtingu ir niekinančiu kitus.Koks vienas ar du ir tampa. kiti – ne, bet apie juos, kaip sakoma, istorija tyli.

Tie, kurie pasirenka savęs statymą per išorinį turto kūrimą, tie ubagais dvasioje taip ir pasilieka, už tai ir valdomas pasaulis dvasios liliputiškumą turtais kompensuoti besistengiančių. O likusieji, stengiamasi, kad nei dvasios, nei turtų neturėtų.

Turtai kaip turtai, jei nelaimingas esi, nuo jų laimingesnis netapsi, kad išgyventi, žmogui užtenka nedaug, visa kita – jau viršsvoris. O kad dvasią savo augini, tai greitai niekas iš oficialiųjų net ir įžiūrėti ar pamatyti nebesugebės, nes nežinos, nei kas tai yra, nei kaip tai atrodo.

Ir, vieną kartą augti ėmus, ji jau taip lengvai nesustos – dvasia ims skleistis žmoguje, ištiesins jo nugarą, sukontroliuos jo egoizmą, gobšumą, išdidumą ir pan. – savybes, kurios išsivysto, dvasios didumo trukumą bandant kompensuoti.

Visi išliekantys, esminiai pasikeitimai yra įmanomi ir įvyksta tiktai iš apačios, tiktai masėse – iš privačios iniciatyvos, iš savo pilietiškumo pajutimo. Grandinės jūsų jau nebelaiko, jei turite ką prarasti, tai tik iliuzijas. Ir tos pačios nėra jūsų, jas jums masiškai fabrikiniu būdu gamina ir už jus palaiko.

Ir nihilizmą reiktų atgaliniu adresu grąžinti.

Įsivaizduokit, kas būtų, jei vaikas, po vieno ar dviejų negatyvių potyrių, atsisakytų užaugti ir į pasaulį eiti, nes „iš to vis tiek niekas neišeis“.

O kaip tik į tokius vaikus ir panašėjam.

Komentarai

Gaiva Paprastoji ∞ 2014-2016 | WEB sprendimas: justin.as