Gyvenimą mylėti labiau, negu jo tikslą… (III dalis)

Jei seniau internete buvo ginčijamasi, ar gal Žemė yra tuščiavidurė, tai dabar dažniau pasitaiko klausimų apie Žemės formą: netgi ne ar ji plokščia, ar apvali, bet, pvz, gal Mobijaus juostos formos? – tada apie ją kiek beskrendi, tiek ji atrodo plokščia… Bet, čia turbūt jau paskutinis bandymas matyti Žemę kažkokios tai fiksuotos geometrinės formos. Nes naujausia mada yra tvirtinti, jog mūsų Žemė yra išmani – sudaryta iš neriboto skaičiaus neribojamo sudėtingumo ir apimties modulių.

Jeigu jau Mobijaus juostos idėja – gulsčias aštuntukas, visą laiką judėjime- kėlė Žemės formos neįrodomumo klausimą: jei  pvz, išvažiuoji iš Kinijos Vakaruose ir vėl į ją grįžti Rytuose, kaip žinai, ar tu į tą pačią Kiniją grįžai, ar jau į kitą? – visose vietose vienu kartu žmogus būti negali. O ir šiaip, empirinis metodas tik nepagalvojus atrodo patikimas… O pagalvojus, tai ką? – gerai, nuvažiavai pats pasižiūrėti, ar tikrai Arktika apledėjus, pvz. Vienoj, kitoj vietoj – na ir kas? Iš kur tu žinai, kaip ta vietą, kurioje tu randiesi, jungiasi, įsirašo į visumą? Kokie dydžiai, ilgiai, plotai, tankumai? Kurioje Žemės vietoje tai iš tikro randasi? – GPS signalą tau galima pasiųsti kokį nori ir iš kur nori, kaip ir parodyti nuotraukas, nupaišyti žemėlapius… Kaip galima pasitikėti išoriniais įrodymais?

Išmaniosios Žemės teorija rodo mums Žemę iš vidaus, be konkrečios ar galutinės formos. Sėdim savo dalelėj, ne tik tauta ar šalis, religija, filosofija ar ideologija, bet kiekvienas iš mūsų… Tampa aktualu savos pasaulėžiūros susikūrimas – kaip pasaulį matai, kokie tavo įsitikinimai, troškimai, prisiminimai, planai ateičiai, tokia ir yra tavo molekulė – išmaniosios Žemės visumos dalis. Negalvojančios daugumos molekulės yra standartinės, jiems sugalvotos, užpildytos, jie jose gyvena ir net nenumano, kad galėtų būti kitaip. Bet ir galvojantiems, savą realybę kuriantiems, plečiantiems, mastelį didinantiems yra viena ir ta pati problema – ką į savą pasaulį imti,o ką atmesti, kad jis taptų vis tikresnis, vis labiau panašėtų į realią realybę?… Kitais žodžiais tariant, kas yra tiesa ir kas yra melas? Kaip atskirti, kas tavo ir tau, o ko tiktai norisi, jau nėra paprasta… O čia tiesiog tampa privaloma melo detektorių turėti… Sakoma, žmogus turėtų jau gimti, savyje atsinešdamas sugebėjimą atskirti gėrį nuo blogio, turėdamas saiko jausmą, žinoti, kada jam meluojama – tuos sugebėjimus reikia lavinti ir jais naudotis, net jei jie ir nusilpo ir išbluko, nevartojami.

Kalbos apie Objektyvią realybę nutilę jau kadaise, dabar įsiliepsnojusi konkurencija tarp mūsų asmeninių, iliuzinių, subjektyviųjų realybių…Nes kiti gali tavąją realybę palaikyti, tada ji stiprės, arba neigti – silpninti. Ir tam tiesa nebūtinai, priešingai, melai gali būti patrauklesni. Bet, jei savą molekulę plėsti, imant į ją, ką atpažįsti esant realia objektyvia teisybe, tai tik laiko klausimas, kai vis labiau realioj realybėj gyvensi, ir tada tikrai viskas bus visai kitaip. Nors, populiariausiuoju tokiu būdu netapsi, ir į CNN tavęs irgi nepakvies – kas dar iš mūsų remiasi principu, kad „bendruomenė bendruomene, o tiesa brangesnė“? – realioje realybė tikriausiai būsi pats vienas, ir labai ilgą laiką… Ir dar, čia kalba dar tik apie idėjų, filosofijos ir teorijų pasaulį – gali sau atsikurti tokią, pvz, pasaulio istoriją, kurią manai iš tikro ir buvus, vykus. Kiti savose molekulėse gyvena, manydami viską vykus visai kitaip, na ir nieko tokio.

O štai praktikoje, gyvenime, santykiai su žmonėmis yra sudėtingi, žmonės yra priklausomi vieni nuo kitų, negali viso ko patys vieni – bendradarbiavimas būtinas. Jeigu, pvz, tau kažkas meluoja, o tu esi nuo jo priklausomas, tai kokia tau nauda iš to, jog žinosi jį meluojant?

Panašu, jog visuomenėje reikia melo ir iliuzijų kaip alyvos, sutepančios detales, ir užtikrinančios, kad visos jos juda, veikia be problemų. Ir, jeigu nesijaudinti, kur link einama, kokios bus pasekmės – likti tokiame už Žemę smulkesniame lygyje – ir tinkamais pagal savo mastelį jos gyventojais, tai galima neblogai joje gyvenimą ir nugyventi… Bet, jeigu net toks A.Palijenko pripažįsta, jog Žemėje programą užduoda labai jau ne kokie ir žemo lygio atstovai (jo vadinami“elitine šeima“), o mums pranešama, jog mes vis tiek nesuprasim, kodėl kas ir kam vyksta, tai, švelniai tariant, visa tai augimo neskatina. Ir man net nelabai įdomu, kaip vadinasi tas, kas čia žmogų visam šitam reikalui pastūmėjo – Liuciferis ar Shaitan, dievas ar (V)elnias, žaltys, gyvatė ar drakonai. Mano melo detektorius nesutinka su tokia tiesa iš principo.

Nes tiesa yra, jog nuo žmogaus priklauso. Pagal jo mastelį, žinoma… Nes kitaip, kodėl tiek pastangų dėti, kad žmogų išlaikyti mažu ir suplotu? – Kova vyksta dėl valdymo pulto – juo yra žmogus. Dabar jį nustekenusios žemos vibracijos gudrauja kaip gali, kad tik aukštesnės vibracijos jo nenusiviliotų sau. Padavimai pasakoja, jog tie, kurie žmonės, bet keliais laipteliais aukščiau stovintys, kosminio mastelio, kai apsižiūrėjo, ką Žemėje dievai daro su žmogumi, tai suplėšė jį, pagriebę, į gabalus, išmėtė po visas pasaulio šalis, ir kad viskas tuo baigtųsi. Mitas apie Ozirį, pvz. Tiktai sesuo ar žmona – žodžiu, moteris – jį vėl surinko iš dalių ir suklijavo, kaip mokėdama. Todėl dabar esame kokie esame- ne tik dievų išnaudojami, bet dar ir kreivi šleivi, palyginus su tuo, kokie buvome užmanyti…

(bus daugiau)

Komentarai

Gaiva Paprastoji ∞ 2014-2016 | WEB sprendimas: justin.as