Aristokratija, Čerčilis, dvarai ir pinigai. Ir demokratija (IV dalis)

Kaip kapitalizmui pavyko šitaip išsiplėsti ir įsitvirtinti per visą žemės rutulį? – Godumas, be abejonės… bet ne visų gi akys auksu užpiltos… Ir ne visi  iliuzijai pasidavę, kad rytoj ir jiems gal pasiseks aukso gyslą aptikti, į aukso marias įbristi.

Pasaulis juk oficialiai kolonizuotas buvo, bet išsivadavo; ankstyvojo kapitalizmo periodu darbininkus kaip gyvulius vertė dirbti fabrikuose neribotą valandų skaičių – bet jie teises atsikovojo: tai kaip kapitalizmas, vietoj to, kad pribaigtas būtų, tik plito dar labiau?…

Ogi paprastai. Demokratija buvo iškovota ir egzistavo tiktai civilizacijos centre – vakarų Europoje, JAV, o kas darėsi ir darosi pakraščiuose, iš esmės, juk niekam iš vakariečių – kapitalistui ar vidutinės klasės atstovui, ar tarnautojui, nes darbininkų tai jau nebėra – nerūpi… kad ir koks žiaurus, bjaurus ir nežmoniškas pakraščiuose jis bebūtų – Lotynų Amerikoje, Kinijoje, Pietų Afrikos valstybėje – kad ir kokie karai ten bevyktų.

Bet, kardą pakėlęs, nuo kardo ir žūsi, kaip sakoma…

Kapitalizmui reikia augti, reikia maitinti save vis naujais resursais ir teritorijom – iki Mėnulio toli, visas Žemės rutulys užvaldytas – todėl dabar grįžtama išgraužti, sunaudoti savo paties šerdį – ta demokratija centre, žmonėmis besirūpinančios valstybės modelis, netgi mums jau įprasta tapus taika – viskas patyliukais pradedama demontuoti.

Kursas paimtas grįžimo į feodalizmą, atgal į praeitį. Mūsų didvyriais dabar kišami tapti Radvilos, Sapiegos ir panašūs plėšikai nuo didžiojo kelio – LDK įnašas į to meto tarptautinę piniginę mafiją…Jeigu jais išmoksime žavėtis, šiuolaikiniai į juos panašūs ne tokie šlykštūs atrodys!

Ir nereikia nei kad kokios tai pasaulinės šešėlinės vyriausybės kad egzistuotų, nei kitokia kokia speciali konspiracija.

Tiesiog, yra sluoksnis turtingiausių žmonių ( iš tos pačios piniginės mafijos), baigusių tas pačias aukštąsias mokyklas, dalyvaujančių tuose pačiuose klubuose, žaidžiančių golfą kartu, susitinkančių gimtadieniuose – jų interesams net nereikia supanašėti automatiškai. Jie yra tokie patys.

Ir pagal tų interesų muziką šokdinami likę žmonės, vyriausybės, šalys, tautos: kieno pinigai, to ir muzika.

Buvo išmintingų žmonių, sakiusių, kad 2012 metais pasaulis ir nesiruošia baigtis, kaip mes tai įsivaizduojame…

Ir, vis tik, tai buvo riba, kai žmonių pasaulis baigėsi, atėjo postžmonių laikas – žmonių, kurtų valdymui, be atminties to, ką jie darė prieš dvi dienas, be istorijos žinių ar pojūčio… Kadangi tuščiavidurių, tai lengvai ir greitai užpildomų bet kuria ideologija, istorizuotą fikcija, bendros žmonijos ateities fantazijomis.

Kad iš asmenybių nuolaužų, kokiomis esame didžioji dauguma, sušluotų į vieną, žmonijos nesudarysi, tik nuolaužų krūvą turėsi, apie tai jau rašiau ne kartą. Įdomu, kad studijuojančio jaunimo masė, pagrindinė naujo geno nešėja, save mato kaip laimintį gėrį – visais laikais jaunimas buvo šitaip naudojamas – jie ne tik pavojų nemato, kalbų apie tai negirdi.

Jie patys yra pavojaus nešėjai: ant jų jis labai sumaniai patalpintas, europinius projektus rašyti pinigams įpratinant.

Apie pavojų būgnija vyresnioji karta.

Tie žmonės, kurie buvo įpratę visa galva būti aukštesniais už minią ir todėl galėti kalbėti apie ateitį ir apie praeitį – tie žmonės staiga pajuto, kad minios lygis jiems nusmuko jau tik kažkur apie kelius, net ne apie juosmenį… Pasijuto dar smarkiau kaip pasaulio lubas nešantys atlantai…

Ir kad nuo jų dar tas lubų aukštis ir priklauso: kai jų liks per mažai, lubos kris, ir nykštukų ūgio minia bus suplota iš viso, iki vos kelis milimetrus tetraukiančios erdvės kvėpavimui.

Ar jie dar sugebės išsivaduoti, kaip žmonių kartoms iki jų yra pavykę, ar todėl jie ir yra kaip post žmonės sumodeliuoti, kad tai jiems niekada nebe pavyktų…

Jeigu geresnės rūšies žmonės, vis tik, egzistuoja, tai nulemta yra ne kilmės, ne išsilavinimo…Netgi ne išsivystymo.

Tai nulemia moralinės savybės.

Jie beveik automatiškai yra pasmerkti būti autsaideriais – kitaip neįmanoma. Minia niekada nėra nei morali, nei dorybinga… Ir sudaro jai priklausyti nepanorusiems kuo baisesnes sąlygas būti – einama link laikų, kai individualumas bus demonizuojamas, viskas turės vykti kartu su kitais ir amžinoje dienos šviesoje ( cituojant A.Šliogerį).

Netgi ir šūkis jau sugalvotas egzistuoja – „Sharing is caring“(dalintis savo gyvenimą pilnai su visais reiškia rūpinimąsi kitais žmonėmis),  kameros tuo metu nesustodamos įrašinėja, filmuoja viską ir visus – joms reikia geros šviesos, todėl ir naktis jau mūsų nebe gins.

O kol kas, kadangi dorybė yra tvirtumas, autsaideriai dar laiko dangų. Dar kol kas išlaiko žmonijai lubas pakankamai aukštai, kur jos ir turėtų būti.

(bus tęsinys)

Komentarai

Gaiva Paprastoji ∞ 2014-2016 | WEB sprendimas: justin.as