Parazitai, virusai ir Apokalipsės ratas. III dalis

Tas momentas ir sutaptų su išvarymu iš rojaus?- Buvom perimti parazitų, iš kurių žalčiai (želčiai- žalvariniai) ir drakonai dar buvo, palyginus, geri, o ropliai ar dar kokios baisybės – blogi?… Ir per tuos bloguosius, per jų kontaktus su infernaliniu pasauliu ir atėjo į mūsiškį dirbtinis intelektas, technologija, mokslo ir progreso „stebuklai“… Pasauliui smunkant vis giliau į materiją, vis tamsėjant, dideli balti žmonės arba išnyko, arba traukėsi į pačius pakraščius, o jų kurti dalykai nustojo veikti, reikėjo juos kaip nors pakeisti, kad nenuslysti atgal į akmens amžių. Ne veltui inkvizicija, prieš nužudydama senuosius žmones visaip kankino, stengdamasi išgauti iš jų paslaptis… Ir niekaip nesuprato, jog paslapčių nėra: koks esi, tą gali. Ir romams, norintiems padaryti vienokį ar kitokį „stebuklą“, teko iš pragaro pora mašinų išsirašyti… Žiurkės jėzuitai, Alpių kalnų vienuolynuose sėdėdami, surašė pasaulio istoriją pagal save, kur žmonių neliko nei pėdsako, o jie patys save pasiskyrė švietimo ir naujojo mokslo nešėjais. Bažnytinės žiurkės, popierių žiurkės, biurokratinės žiurkės – iš tikro tai jie dar tik ir yra paskutinis slenkstis plazminei civilizacijai, vis labiau apėmusiai visus ir viską, savo grybiena apraizgiusiai mus iš vidaus ir wi- fi – iš išorės. Žmonės jau tiek marginalizuoti, kad rolės nebe vaidina…
Žiurkės perneša kokias tik nori ligas, marą įskaitant, bet pačios juo neserga, kad ir kokiose kloakose gyventų. Tokie graužikai yra valstybės su jos biurokratinėmis institucijomis simbolis ir įsikūnijimas , visa, kas dar likę iš senesnės civilizacijos.: blogoji dalis, kaip visada, stipriausia ir gyvybingiausia, ir lengviausiai įsirašys į sekančią, užkariaujančiąją. Nes kas gi įstatymais leidžia GMO, klonavimą, cheminius nuodus , dirbtinį maistą, dirbtinę gyvybę, dirbtinį intelektą, dirbtinę mirtį, galų gale? – Po viskuo puikuojasi kokio nors biurokrato parašas… Kodėl civilizacijos likučiai – valstybė – taip lengvai atsisako to, kas gyva, ir pereina prie visokiausių dirbtinai sukurtų sistemų visose srityse?
Vėlgi, yra toks mitas…

Pirmiausia buvo žemė, t.y. akmenys. Akmenys augo, gyveno, judėjo. paskui žemėje radosi – išsilaipino? – medžiai, akmenų akimis žiūrint, visiškai kita, parazitinė sistema. Jie suleido savo šaknis į žemę, ėmė traukti iš jos įvairias medžiagas, griauti akmenis, traukyti dirvoje vyravusią vienybę… Dar daugiau, augalai ėmė traukti vandenį, iki tol buvusį po žeme, akmenyse, uolienose, į paviršių. Akmenys, gindamiesi, padarė pirmą žmogų su geležiniu kirviu – Perkūną. O medžiai, tada jau sutraukę iš žemės vandenų ežerus ir iš jų atgal į žemę tekančias upes, padarė vandeninį – upių žmogų – mus? Be to, iš upių radosi žirgai, moterys- žuvys ir pirmas žmogus vadinosi Poseidonas (upių sėjėjas). Jei Perkūnas kovojo ugnimi ir medžiai degė, tai gaisrus gesino vandeniu, ir toliau, upių žmonės, patys nepastovios formos, vertė akmenų žmones gyvūnais –keitė jų formą – augino priešams ragus, nagus, iltis ir paliko juos tokiais visam laikui… Paskui buvo baisus karas Visatoje, žuvo ir nuolaužomis į Žemę krito du iš jos trijų mėnulių, į asteroidų ruožus buvo sukapotos keletas planetų, kurių dabar mūsų Saulės sistemoje ir trūksta, žemę užliejo vanduo ir galiausiai liko joje sūriais vandenynais (o po jais ir dabar miestai matyti ir užlietos girios).
Vandenų žmonės, vis tik, kažkiek išsigelbėjo ir išgyveno, neskendo taip lengvai, jiems nedaug ko reikėjo, juos dengė ir maitino miškas… O akmenų žmonės išgyveno mažiau nukentėjusiose teritorijose, kalnuose, aukštumose ir iš ten paskui ėmė plisti, statydami miestus, viską iš akmens ir plytų, ir jokio augalo, jokio žalumyno juose, ir taip jie užmetė savo tinklą ant visos žemės, apraizgė ją savo valstybe, įstatymais ir mokesčiais, teismais ir „švietimu“… Kadangi žemę jau išbandė ir ugnis, ir vanduo, dar turėtų ateiti išbandymas iš oro… O kiti sako, kad ir jis jau buvo, paukščiai jau buvo atskridę – erelai, gulbės, žąsys, tie patys balandžiai, ir kad būtent jie padėjo išlikusiems žmonėms, organizavo juos į valstybę, padėjo statyti miestus, netgi lyg ir nugalėjo žaltį ar drakoną, ar bent jau su jais koegzistavo – gal jie sieną per visą žemyną ir pastatė, kad vienus nuo kitų atskirti? -bet, kai dalis žmonių susidėjo su plazmine civilizacija – gavo žinias ir vadžią iš reptilijų ir mikrobų – tai erelių ir tikrų angelų laikai baigėsi… Dabar valstybė perimta į rankas tų, kurie ją naudoja ne bendruomenės labui, o individualiai gerovei – morų – ir verčia prisiminti seną alegoriją apie Leviafaną ir Begemotą – ilgą laiką viešpataus pirmasis, o galiausiai, rodosi, vis tik nugalės antrasis… Tik kas ar kurie yra vieni, o kas – kiti? Kas tik nebandė šito šifruoti ir aiškinti…
Leviafanas – valstybė, bet ugnies mylėtojų, levitų (levituojančių?), aistringųjų, žiaurių (liutyje) levų (liūtų)… Begemotas – hippo – yra „upinis arklys“, yra individas, jo hipofizas – kankorėžis – jo galvoje veikia, jis – saulės garbintojas (hipolitas), dabar išstumtas į visišką užribį ir paleistas ubagaut (beggen moet)… Kas nesusitepęs vyraujančia sistema, tas nenueis su ja į prapultį? – O akmenininkai (laisvi, nes kaip tik jie medžių žmonėms ir atsisėdo ant sprando, valstybės valdymą perėmę), jie garbina mėnulį ir žemę (Prancūzijoje, pietinėje pakrantėje, kur seniau buvo Occsitanija, yra legenda apie tris Marijas ir Sarą – ten prisimenami trys menuliai ir žemė…Marijos baltos, o Sara – juoda)
Medžių žmonės dega – autoimuninės ligos – nes jau tiek perimti parazitų ir bakterijų, kad nebėra savimi ir visiems bus geriau, jei jie save tiesiog susinaikins… Nenori mirti, atkovok save iš bakterijų ir parazitų bent per pusę ir gyvenk toliau… Akmenų žmonės plečiasi – juose auga parazitai (į ištisas kolonijas, gėrybiniais augliais vadinamas), virusai ir grybeliai – o jų imuninei sistemai rodosi, kad čia vis jis pats, žmogus, auga – ji svetimų, įsiskverbusių ir jo kūno medžiagas savoms statyboms naudojančių, neatpažįsta – lygiai ta pato teorija: naikink parazitus savyje, grybelius ir visokie pktybiiai augimai liausis.
Šitame kontekste įdomu prisiminti Ayuruvedą su jos trimis stichijomis – žemė ir vanduo ten dar skaitoma už vieną… Europos viduramžių sistemoje buvo jau keturi humorai ir penktas eteris, kurio jau nebėra, ne tik oficialiai, bet neoficialiai jis pamirštamas (nes šia tradicija domisi ne tie, kurie su ja užaugę ir ją paveldėję pagal prigimtinę teisę, bet tie, kurie mokslo ir technikos pasaulėžiūroje išauginti ir jaučiasi protingesniais už senas tradicijas – iš jų tik tinkamų gabaliukų pasirankioja, o ko nesupranta – o nesupranta beveik visko – tą išmeta kaip nevertingą)… Eterį senasis tikėjimas taip ir vadino, perkūnu – geležinis žaltys – spiralė aplink kolonas, sudarančias akumuliatorių. Ir tai, atmosferinė elektra jau buvo kaip ramentas invalide tapusiai žmonijai, kai žinios, jog energiją galima imti iš bet kur ir bet kokią, buvo prarastos… Kiniečių medicinoje elementai jau penki, ten yra metalas ir medis, bet oro nėra (o gal jo jau ir nėra, kaip po tokio?) – kad ir iš kokių senų laikų tai eina, tai – jau medicinos sistemos. Žmones jau tada reikėjo gydyti.
Jei virusai yra tik robotiniai statybiniai akmenys, pakeičiantys mūsų gyvas ląsteles, tai bakterijos yra batreikos, renkančios mūsų energiją – nereikalingas tarpininkas tarp žmogaus ir perkūno – visatos energijos resursų, tokia pati, kaip šventikas, bažnyčia ar religinis agregoras, kurie irgi išima energiją iš visatos apyvartos saviems parazitiniams tikslams… Aš pati naujų Žvaigdžių karų filmo serijų jau nežiūrėjau, bet kas domisi, pasakoja, jog egzistuoja net šio filmo enciklopedija internete, kur, be kita ko, paaiškinama, iš kur džedajų jėga ir kaip ji veikia. Pasirodo, jų kraujyje yra tūkstančius kartų didesnis miniatiūrinių dalelių – metachondritų ar kažkaip pan. kiekis – jie ima energjiją neribotais kiekiais kaip tik iš tų ląstelių batareikų metachondrijų, kurias turim visi ir kurios žmones paprastus riboja energetiškai. O džedajai tokio ribojimo jau neturi, jų kraujas naudoja energiją neribotai ir kiek tik jam reikia… Dar daugiau – ši kraujo jėga valdo ir kreipia džedajus, gyvena per juos, o ne jie valgo ją ar gyvena jos pagalba… Pagaunat, koks čia projektas pakištas? Ir mumyse jis dar tik per pusę įvykdytas: dar trūksta nanotechnologijos dalelių – kurios egzistuoja realiai, nėra išgalvotos – ir naudoja metachondrines batareikas kaip savą energijos šaltinį – valio? – bet tada jos valdys ir mus, kaip robotus ir mes klausysim ir darysim, ką jos mums lieps…

(bus daugiau)

Komentarai

Gaiva Paprastoji ∞ 2014-2016 | WEB sprendimas: justin.as