Parazitai, virusai ir Apokalipsės ratas. II dalis

Nemanykit, kad čia aš jums aiškinu, kuo maitintis ar kaip gydytis, aš kalbu apie teorijas.
Bet grįžkime prie mitybos šviesa, aišku, kad tam reikėjo būti sudarytiems žymiai didesne dalimi iš dvasios, nei iš materijos ir kūno, todėl galėjome imti energiją iš mus supančios aplinkos tiesiogiai. Dabar nebe galim… kaip ir nebe turim elekros energijos už dyką sau naudojimui iš atmosferos – ant laidų, ją mums atvedančių, galo kabo skaitliukas ir turime susimokėti pinigėliais. Buvo karas, matomai – ne iš tų, apie kuriuos žinome – nors, gal tie karai, kuriuos žinome, kaip tik šitą, nežinomą, ir pridengia – ir esame okupuoti. Badaujame, viso ko trūkumas: ir energijos, ir mums tinkamo maisto kūnui, ir dvasia amputuota… Kad bakterijos radosi pirmiau, nei žmonės – melas, nes, nuo kažkokio tai momento kiekviena mūsų ląstelė turi po įsitaisiusią joje bakterijas – metachondriją t.y. batareiką paprastai tariant – ir, kai ląstelė nori atsinaujinti, ji turi kreiptis į tą bakteriją, kad gauti bent kiek energijos tam procesui… 52 kartus duodama, o paskui viskas, mirk… Nes, atseit tada kiekviena nauja ląstelė būna jau tiek nukrypus nuo pirminio savo modelio, kad viskas išsiderina ir nebe funkcionuoja. Taip, iš oficialios genetikos žiūrint, taip ir yra… O prisiminkime banginę genetiką, kai virpesių dažnių pagalba ląstelių tikslumas buvo atstatomas ir palaikomas, apie tai kalba neina oficialiai, nes reikia, kad žmonės mirtų, o ne gyventų amžinai…
Bakterijos yra įsibrovę į mūsų kūnus, apipynę mūsų dvasią – mentalą – iliuzijomis, iškreipę tai, kaip matome pasaulį aplink mus – Ouroboros, gyvatė, kandanti sau uodegą – ir, tokiu būdu apjuosusios mūsų žemės rutulį – jos yra gilios mūsų nelaisvės simbolis… Nors, yra teorija, jog blogis nevienalytis, turi skirtingus tikslus, ir, kai žmonės bus jau visai pribaigti ir grybams kelias rodysis laisvas, drakonai bus dar paskutiniai, kurie Žemę, kaip teritoriją, gins ir laikys – sau? – nors jau ir tuščią… O kol kas jie sąlygoja energijos badą visais lygiais, kai pasaulis aplinkui yra pilnas gausos ir niekam nieko neturėtų trūkti niekada. Nors, dvasingi gal ir dabar taip jaučiasi, tą materialinį įveržtą diržą jie pakelia lengviau… O materialistai, jei kam kada pavyksta iš bado išsiveršti, pvz, su okupantais susidėjus, ėmus kolaboruoti, dvasios poreikį pakeitus pinigų troškimu, tapus oligarchu ar kokiu nors finansistu farmokologistu, tai kita bado pusė bus bekraščiai ekscesai, kai turimi milijardų milijardai ir dar negana, dar vis reikia kolonizuoti Marsą pirmiems…
Virusai yra dirbtini organizmai – mikrobai – mikroskopiniai robotai. Jie turi kojeles, kad įsikabinti, įsiskverbti į ląstelės vidų, ir savo primityvią DNK, kuri greičiau yra tiesiog RNK – sukurtą, dirbtinę. Viskas. Prasibrovė į organizmą – žmogų, žvėrį, augalą, parazitą, bakteriją – nesvarbu, išpakuoja savo failus, t.y. ten buvusią DNK pakeičia savaja, o ten esančiom medžiagom minta, jas sunaudoja, iš jų ima dalintis į dvi ar daugiau… Ar keista, kad organizmas jų kaip svetimkūnio neatpažįsta – juk jis toliau auga, kurdamas ir reprodukuodamas save iš paties organizmo medžiagos (iki 80%). Žinoma, virusai daro juodą darbą, bet jie yra paprasti, primityvūs, jie ne mutuoja, jie yra grybelinių susirgimų sporos, sukuria aikštelę iš klaidingai nukopijuoto baltymo ląstelių, kur toliau jau gali imtis augti grybelis. Influensa, gripas yra ne virusas, jis yra grybelinis susirgimas, skinantis kelia toliau ateinantiems vėžiniams. Prieš grybelius žmonės jau kovoja, sudarę sąjungą su „gerom“ bakterijom, kai gerų bakterijų nebūna, bet, su grybeliais palyginus… Akademikas Bolotovas, pvz, turėjo išdirbęs metodiką, kaip laktozės rauge fermentuoti žolynai galėjo padėti išnaikinti vėžį organizme…
Kokia senų baisių susirgimų istorija? – maras, sifilis, gonorėja… Maras tai savo ruožtu, ten galėjo ir koks bakterinis ginklas būti iš dangaus papurkštas – čia tiems, kas alternatyvia istorija domisi, o šiaisp tai aiškių žinių trūksta – moras yra tiesiog mirtis, išmirimas….O apie sifilį tai oficialiai sakoma, jog XV- XVIa. visi svieto perėjūnai, kas aukso troško, avantiūristai ir pan, į Amerikas bloškėsi, ten vietinius visus naikino ir išnaikino (kartu ir tuo, jog užvežė tenai nebuvusių bakterijų, susirgimų, prieš kuriuos neturėta imuniteto), o patys, girdi, sifilį parsivežė, dėl kurio, nepaisant gydymo sunkiais metalais,
puvo gyvi, kol supuvo… Ir, žinoma, daug daug aukso ir sidabro parsivežė, irgi… O kas pasakys, kaip ten iš tikro buvo. Neapolio karalystėje nugalėtojų prancūzų armiją sifiliu užkrėtė, čia pagal istorikus, todėl ilgai ir buvo francozų, frenčių liga vadinama.
XX amžiaus rusų teatro dailininkas Leon Bakst yra nutapęs paveikslą pavadinimu „Senovinis siaubas“ (Drevnii užas). Pirmame plane šypsosi (Mona Lizos šypsena) akmeninė moters statula, glaudžianti prie krūtinės balandį (Kolumbą – colombe), jai už nugaros nakties dangų raižo žaibai. Vienoje pusėje, žemumoje okeano vandenys apsemia graikų/romėnų civilizacijos griuvėsius, kitoje pusėje, aukštumoje išlikę vandens nepaliestos majų ir actekų piramidės… O ką, jei iš Europos niekas Amerikų atrasti neplaukė, nes nebe buvo kam? O kas, jei Amerikose žmonės išgyveno, ir, susirinkę, mantą, auksą ir pan. (palikę tuščius miestus), atplaukė į senajį pasaulį, kad pasklisti po jo teritorijas ir įsitaisyti, kur , vandeniui nuslūgus, buvo turtai, likę be šeiminiko… Krikščionybę šitie, tvaną išgyvenusieji, galėjo irgi atsivežti kartu –ar  į ją atsiversti, dėkingi, kad išliko? Kaip tik šiaurės vakarų Ispanija, iš kur, atseit, Kolumbas į Ameriką ir išplaukė, ir yra didžiausia Jono (ar Jokūbo) krikštytojo šventovė, į kuria vis madingiau eiti piligrimais – Sint Jago de Compostela. (Jago ispaniškai, Jaco olandiškai, sutrumpinta iš Sjaak, kas angliškai yra Jack. Britų vėliava taip ir vadinasi, Union Jack). O piligrimų, į Compostellą einančių, ženklas yra Sint Jacob moliuskų kriauklė, kuri ir toliau randama, kaip ornamentas, per visą baroką ir švento vandens kriauklės bažnyčiose irgi yra jos formos… O kur dar Jonos motyvas, išlipusio į krantą iš didžiulio plaukiančio žvėries (Leviafano) ir ėmusio pamokslauti…
Taip į Senajį pasaulį atėjo visai kitas mentalitetas – apsikrikštijusių žydų, vad. morais (maurais), o skaitant iš kitos pusės – romais… Tai buvo vadinama „naujaja religija“ ir jų Jėsus buvo Novinas,(iš Naujojo pasaulio?) o senieji, šviesa mintantys, ir, paskui zaraostriniai (aušrą garbinantys, ją kasdien sutinkantys kaip palaimą), senieji gyventojai buvo stumiami iš jų teritorijų ir jų salelė naikinamos… Įdomu, kad šv.Augustinas yra kaip tik toks nepavykęs mani – manicheistas – toliau mokinio neturėjęs kantrybės nueiti, todėl metėsi pas romus ir ten dar buvo laisvų vietų stambiems ideologams, kokiu ir įsitaisė – tiesiai į šventuosius…
Kai maži kresni tamsaus gymio romai įsigalėjo tiek, kad ėmė nulemti senojo pasaulio eigą, viskas tapo kaip išversta išvirkščiai: tie žmonės neturėjo jokios šviesos savyje ir nešvietė viskam aplinkui, teko šviesos likučius surinkti į saulę, ir pakabinti ją šviesti kaip šviesos šaltinį išorėje (saulė žymima lygių galų kryžiumi) – tikriausiai tai dar padarė išlikę vietiniai Europiečiai, tada ėmė išpažinti krikščionybę (kryžionybę) panteistiniu pagrindu… Ir romams teko dar keletą šimtų metų paplušėti, kad tą vedinį, gamtos pagrindą galutinai pakeisti bibliniu judėjiniu… Su šio pamato pakeitimu susijęs ir naujos perspektyvos sistemos įvedimas: jei iki tol pasaulis buvo vaizduojamas platėjantis nuo žiūrovo akių taško – žmogus tokiu budu buvo viso ko centras – tai dabar buvo įvesta siaurėjanti į horizontą perspektyva, žiūrintįjį paliekanti kažkur periferijoje, už kadro, juodoj skylėj, kur pasaulio šviesa nebe pasiekia…Ir taip iki šiol į pasaulį ir žiūrime, fotokameros akis pakeitusi mūsų regėjimo ypatumus, žiūrime dviem akimis, o paveikslėlius matom, kaip įpratinti, lyg monolenze padarytus – bet čia jau šneka apie tai, kaip mūsų smegenys- bakterijomis aplipę- mus mulkina…

(bus daugiau)

Komentarai

Gaiva Paprastoji ∞ 2014-2016 | WEB sprendimas: justin.as