Iš knygų kartos atėjus (2)

Liberalų biblijoje – Karlo Poperio knygoje „Atvira visuomenė ir jos priešai“ tokiais priešais autorius nurodė dvi grupes: kairiuosius socialistus, bendruomenės (komunos) svarba žmonijos ateičiai tikinčius, ir dešiniuosius tradicionalistus – tautininkus, krikščionis, kitus bendruomeninių tradicijų puoselėtojus.

Ir, kol jie neapsižiūrėjo, kad juos jungia kažkas daug svarbesnio, nei ideologijų spalvos juos skiria, pasiūlė juos kiršinti, priešinti ir pykinti tarpusavyje kuo smarkiau, kad patys liberalai tuo metu galėtų tvarkytis pasaulyje kaip vieninteliai šeimininkai. Ką jie sėkmingai ir daro.

Atmesdami liberalizmą, šiandien atmestume daug dalykų, kuriuos laikom jau savaime mums priklausančiais – laisvę būti, kuo man norisi, o ne tuo, kuo gimiau…laisvę daryti ką noriu, o ne tai kas reikalinga, etiška ar priimti aplinkybių apribojimus…laisvę nesiskaityti su kitais – ne tik su kaimynų apkalbom, bet ir su pareiga saviškiams, su atsakomybe už savo žmonių ateitį.

Žodžiu, godumas – amžinas alkis turėjimui, veiklai, savęs įtvirtinimui, išgarsinimui, apsaugojimui – reikalauja visuomenės be jokių apribojimų savo veiklos scenai. Nors, kaip filosofas Gintautas Mažeikis sakė, Poperis čia sugudravo su ta visuomene – rašė ją tai, būktai, atvirą…ir tuoj pat surašė, koks tas jos atvirumas turėtų būti – visiškai laisvas.

O tu, jeigu jau atvirumą skelbi, tai toks ir būk – palauk ir pažiūrėk, kas tame atvirume tada toliau susiformuos ar nesusiformuos, vietoj to, kad tai iš anksto nurodyti kaip privalomą laisvę.

Lietuvių emigrantai, pilnai laisve pasinaudoję, į svetur išlekia, bet, kur bepakliūtų, ką daro? – ogi į bendruomenes buriasi. Nes bendruomenėj lengviau išgyventi, saugiau, drąsiau, linksmiau.

Gaunasi, kad visas liberalizmas su jo laisvėm yra išmonė iš gero gyvenimo.

O tą gerą gyvenimą turim tai tik nedaugelis žmonių, nedidelėj pasaulio daly ir tik neilgą laiką. Ir tas pats baigiasi.

Tie naujieji turtingieji tokiais tapo ant bendruomenių pečių atsistoję, kolektyviniu darbu pasinaudoję, pelną iš visiems priklausančių resursų pasisavinę, kitus už etinių principų turėjimą išdurninę.

O dabar, ypač Rusijoj, mėgsta cituoti Bulgakovo „Šuns širdį“: šarikovais atsikratyta, dievas davė, teisybė nugalėjo, o save tai jie su profesorium Preobraženskiu džiaugsmingai tapatina, po degtinės čerkelės ir užkandos skaniai lūpom čepsinčiu , kai už lango šaltis, badas ir suirutė…

Įsivaizduoja, kad profesionalus chirurgas, kurio gerovės ir pinigų darymo mašinos net revoliucija nesugriovė, yra rusų inteligencijos atstovas, o ne buržua, ne miesčionis, ne kapitalistas ir didžiosios žmonijos dalies nekenčiantis chamas.

Kuo jis už Šarikovą geresnis? Kad universitetą baigė?

Inteligentas žmogus visada simpatizuoja ne tik katėms ir vargšams – A.Čechovo žodžiai.

O dabartiniai liberalai ne tik iš visų kitų – ne savų – atvirai tyčiojasi, bet, atgaline data ir savą mieščionišką buržua giminę į inteligentus įrašyti bando – taip, kuo gi kitu jie buvo, jei šarikovai juos nuo patogių kėdžių nustūmę buvo ?…tik kas tada biednesnius, silpnesnius, žemiau visuomenės laipteliuose stovinčius engė ir išnaudojo ?…o gal to išnaudojimo nebuvo visai, tik knygeles visi, sėdėdami, skaitė ir kai kurie rašė?

Ne patys sugalvojo, žinoma. Vakaruose jau kada žodis „inteligentas“ yra prilygintas žodžiui „intelektualas“.

Tokiu būdu išsilavinimu didžiuotis galima, o etikos ir moralės kodo niekam nebetrūksta.

Mums tai sunku įsivaizduoti, nes pas mus laikas pusšimtį metų sustojęs buvo, todėl ryšys su prieškariu likęs tamprus, senieji inteligentai išmirė, nauji nesuformuoti, bet ką žodis reiškia, dar žinome.

Ir rusai neturėtų apsimetinėti, iš caro laikų yra užrašytų šaunių, skambių inteligentų portretų ir jų elgesio pavyzdžių.

1911m. kai caro valdžia pažeidė Maskvos universiteto autonomiją ir rektorius atsistatydino, protestuodamas, jo protestą palaikė ir taip pat vieningai atsistatydino 124 profesoriai ir dėstytojai, tarp jų Timiriazevas, Lebedevas, Vernadskis…Jiems teko išsikraustyti iš universiteto butų, palikti laboratorijas su pradėtais tyrimais, bet jie nedvejojo , kai iškilo klausimas, ar mesti mokslą ar pamiršti žmogaus orumą.

(bus tęsiama)

Komentarai

Gaiva Paprastoji ∞ 2014-2016 | WEB sprendimas: justin.as