Gyvenimas laike. III dalis

Rusijai vis maždaug nuo 2020 pranašaujama didelė ateitis – daugiausia pati Rusija sau tai pranašaujasi, jei įdėmiau pasižiūrėjus. Atgims, girdi, vėl taps ne tik pasaulinio lygio žaidėja politikoje, bet ir rodys naujai žmonijai naują kelią ir t.t. Ir jau kaip tada bus gerai visiems, ir visos problemos bus išspręstos ir pasimirš, kad jos buvę… Žinoma, yra Rusijoje daug mastančių žmonių, ypač vyresnio amžiaus, ir jų samprotaujančių pasiklausyti visada įdomu. Yra, pvz, tokia Škola zdravogo smysla Maskvoje (sveiku protu besivadovaujanti mokykla), kur pensijinio amžiaus politikai, ekonomistai, diplomatai ar žvalgybininkai vis bando naujos rūšies Dangaus politiką (kaip atvarą geopolitikai) išrutulioti (ir tikisi, kad gal ir Kremlius tuo susidomės, ale vis nesusidomi), labiau kokiu nors konfucianizmu, nei moksliniu materializmu besiremdami. Surikiavę šešis dabar pasaulio politikoje veikiančius projektus – jau esu apie visa tai rašius seniau – žaidžia bridžą jų vardu ir tokiu būdu bando ne tik pasižiūrėti į ateitį, bet ir ją modeliuoti – sąmoningas apmastymas realybę įtakoja, ją kaip ir užsako, kad ji būtų tokia, o ne kitokia.

Rusija nori vadovauti pasauliui – laiko save tinkamiausia tam kandidate, bet tvarkos pas save įsivesti, net ir savo žydėjimo metais, jai taip niekada ir nepavyko (jos iki galo niekas irgi neužkariavo, nes visi planai visada nugrimsta į anarchiją). Tai dabar šitie dangaus politikos veikėjai šaukia tokį – idealų- planą į gyvenimą: reikia susiblokuoti su Kinija. Kol Kinija ir taip visko nepasiėmė, reikia su ja tartis ir imtis jai „vadovauti dvasiškai“. Kinai, kaip žinia, dvasios neturi, o rusai jaučiasi, jog dvasia – jų pagrindinis kozyris. Tai tvarka tada būtų kinietiška, socialinio reitingo sistemą, jau turinčią blogą šlovę absuliučiam gyventojų kontroliavime, reiks pervadinti į „good will“ sistemą – kiek žmogus pasiruošęs duoti valstybei ir sistemai… Jei 100%, tai jis bus pavyzdinis, idealus pilietis! Bet svarbiausia, kad Rusija išliks viršuje, ideologiškai taip sakant, vadovaujanti.

Iš Rusijos pusės žiūrint, planas geras, bet, jei Kinija gaus rinktis tarp šitų dvasios vadovų ir pinigų/aukso/bankų, tai bankų įtaka laimės dešimt kartų iš dešimties. Vadinasi, piniginiai sąntykiai ir bankai, o ypač bankininkų šeimynų įtaka niekur nedings. Auksas kaip valdė pasaulį, taip ir valdys – tai kuo tas naujasis pasaulis skirsis nuo senojo? Dings tik individo, laisvės, demokratijos, lygių teisių sąvokos – kol sąvokos yra, tai bent pavadinimus dar šitiems dalykams žinom, o kai ir tų neliks, tai kas liks? Laukia laukia Rusija, kada tas atgimimas prasidės – kaip nėra, taip nėra… Tai dabar jau sako, kad Putinas „išėjo nugalėtoju iš paskutinių 20 metų konfrontacijos su pasauliu situacijos, kad kiti pasaulio lyderiai tai pripažino, kad pokarinė Amerikos sukurta Bretton Woods sistema nebe egzistuoja, kad FRS, vis norėjusi procentą pakelti, palūžo ir jį nuleido – žodžiu, ji žlunga … Žinoma, Šveicarijos gnomai nusprendė grįžti prie aukso, tik mums kas nuo to? – Rusija turi dideles aukso atsargas, tas tiesa. Jei mes jas į apyvartą, tai teoretiškai tai gali būti šuolis vystymesi, o praktiškai gali išvirsti dar didesne anarchija… Čia jie sužaidė pirmiausia hipotetinį, bet labiausiai norimą variantą, žadantį Rusijai pergalę ir šviesią ateitį, kurioje, deja, bankai niekur neišnyksta, kaip jau minėjau.

Ir Putino pranašumo ir pergalės irgi nelabai rado, kuo pagrįsti. Girdi, turimas koks tai slaptas ginklas žmonių sąmonei valdyti, apie kurį nešnekama, bet kam reikia, ypač užsienio slaptos tarnybos, žino ir todėl tenka su rusų lyderio didumu skaitytis – jis tiesiog kaip dievų pasiųstas, saugomas ir šventos dvasios vadovaujamas. Čia jau aš norečiau pabrėžti, kad būtent. Gal iš šono žiūrint, matosi geriau, nes jie patys, tie politinio bridžo žaidėjai, jau kada yra ir paskelbę, jog projektas „trečiasis Rymas“ baigėsi, kai Ukraina atskilo nuo Maskvos metropolijos, ir vieningas provoslaviškas pasaulis, tuo projektu Vatikano kažkada užplanuotas, sužlugo. Pagal mane tai niekas ten tam Vatikanui nesužlugo – klaida yra matyti provoslavybę ir RPC savarankiškomis. Jei tai buvo Vatikano projektas, tai jie dabar Ukrainą į savo glėbį truktelėjo, ir per RPC įsigalėjimą Rusijoje, ir Rusiją į savo glėbį priglobs. Jau faktiškai ir priglobė: ir Gorbačiovas, keliaudamas į Maltą TSRS Vakarams atiduoti, pirmiausia į Vatikaną užsuko palaiminimo, ir Putinas Vatikane ne svetimas. O jau apie cerkvės išsibujojimą ir tolimesnius planus tai ir nekalbu, kai Putinas į valdžią atėjo, nuo tada ji, praktiškai ,komunistų partijos įtakos tradiciją tesia – kas turi akis, tas mato.

Čia aš turiu padaryti nedidelį ekskursą nuo temos. Taro kortas dabar žino turbųt visi, kad tokios yra. Vieni jomis buria, kiti naudoja asmeniniam tobulėjimui ir savęs pažinimui, kiti gal dar kam nors. Jas nei tai čigonai kažkada iš Indijos atnešė, nei tai jos iš senovės Egipto mus pasiekę – todėl ir dabar pagrinde visiems žinomas Ridder – Wait taro kortų variantas iš XX amžiaus pradžios ezoterine Senojo Egipto mistika perkrautas, nupaišant ir kortų reikšmes išrašant. Bet realybės tai neatitinka. Seniausios mums žinomos taro kaladės kortos pasiekė mus iš Renesanso laiko, o seniausios pilnos kaladės autorius – Marselio Fičino, tas pats, kur Florencijoje Medičių įkurtai filosofinei akademijai vadovavo ir slaptos vadžios ideologinį konceptą apipavidalino. Ne tik valdžia turi būti slapta, bet ir jos turimos žinios turi būti slaptos: pasaulį valdyti gali, tik realų jo paveikslą turedamas ir realią situaciją žinodamas. O kiti, kaip jau esu rašius, tų žinių turi neturėti, jų akys iliuzinem žiniom užpilamos ir tuo būdu minia nukenksminama ir konkurencijos niekada nebus.

Taigi, šita kortų kaladė, žinant ar bent nujaučiant tikrasias jų reikšmes, yra labai tinkama situaciją pasaulyje pasižiūrėti ir galimai prognozuoti. Jeigu politikuojantys pensininkai gali politinį bridžą žaisti, tai ir kitiems galima, kitais būdais, jei ką, pasaulio ateitim domėtis. Laukiau laukiau, kada jie tą paskelbtą Didyjį Žaidimą sužais, ir neiškentus pati pasižiūrėjau. Todėl mano komentaras būtų toks: iliuzinė ta Rusijos dvasinė lyderystė gaunasi. Ir imperatorius jos falšyvas… Kinija – taip, ji struktūruoja materiją kaip pats velnio įsikūnijimas, su visais nežmoniškais principais ir viso to pasekmėm. Kaip nebūtų keista, prie jos iš abejų pusių švelniai glaudžiasi Amerika (Trampo, ne progresyvistų varianto) ir Izraelis (matomai irgi, Jeruzalės, ne Telavivo)… O valdo – dvasiškai – vis tik senoji aristokratija Vatikano frontonu prisidengus. Ir Rusijoje jos įtaka eis per RPC ir aristokratų šeimų palikuonis, tradiciškai žinančius, kaip imperatorium savo naudai manipuliuoti. Anglija, ir kaip aristokratijos, ir kaip Londono City bankininkų šalis, šliejasi prie Vatikano „juodojo internacionalo“, islamo projekto nesimato – katalikybė priėmė atgal i savo glėbį? Ir Europos projekto kaip ir nėra: „kilmingas kraujas ir senos žemės“- prie aristokratų, o minias kinai savo metodais valdys?

Ką dar pasakyti? – Kad nieko naujo po saule, kol nėra kritinės masės laisvų, sąmoningų žmonių, o esame mes – mens, mench, bratja menšyje – tai kitaip ir nebus – Vandenio era pristabdoma?

Sekanti esminė problema: kai žmogus auga dvasioje, jo sąmoningumas didėja, jo energetinis potencialas, jis tampa pastebimas. O kai dar ir ima veikti – tą potencialą naudoti – tai greitai randamas būdas jį pribaigti, kaip pribaigė, pvz, Levašovą ar kitus, mums žinomus ar nežinomus.Visi esame po gaubtu, ką daryti? – Matosi toj pačioj Rusijoje, jog randasi žmonių, kurie buria ir kuria… internetines imperijas. Tikslas – veikti bendruomene kaip vienu organizmu, sukurti savą energetinį agregorą, ir tada bent jau žaisti kaip lygūs su lygiais tarp šitą pasaulį realiai valdančių jo pavergėjų. Kad žmonėms būtų bent alternatyva, pas blogus ar pas gerus eiti…

(bus daugiau)

Komentarai

Gaiva Paprastoji ∞ 2014-2016 | WEB sprendimas: justin.as