Atgal žiūrint, viskas matosi aiškiau. Bet žiūrim tai dabar… gyvenam dabar (1)

Kai Gertuda Stein publikavo pirmąją savo knygą Amerikoje („Tender Buttons“), tikėjosi visus iš karto priblokšti savo genijumi… Publika knygos neskaitė, kritika nesuprato. Paryžiuje iš autorės buvo pasišaipoma, bet niekas, kas turi pinigų savam literatūriniam salonui ir savai modernaus meno kolekcijai rinkti, nėra atvirai juokingas – „nesijuok iš rankos, kuri tave maitina“ar kažkaip panašiai…

Bet nekreipkim į tai dėmesio – „Tender Buttons“ publikacija dabar plačiai ir sutartinai jau matoma kaip nužymėjusi kelią, kuriuo amerikietiškas literatūrinis modernizmas nuėjo; momentas, kai viena įtakingiausių XXa rašytojų pademonstravo savo avangardinį požiūrį amerikietiškai publikai… – aš irgi norėčiau, kad mane kas taip atgaline data įrašytų į istoriją!

O kiek ir įrašoma – šaltu veidu, suformuojant visai kitokį vaizdą, negu buvo, kai jis vyko – suteikiant atgaline data tam veiksmui aiškią kryptį, tikslą, sudėliojant vertinimus, akcentus… Netgi tie, kurie tada aiškiaregiais būtų buvęs ir gyvenę, pasirinkdami teisingus draugus, teisingas kūrybos temas, formas ir pan. Netgi jie negalėtų būti tikri, kad istorijoje išliks.

Nes ateis kas nors kitas, kuris tą istoriją perrašys taip, kaip jam norėtųsi, kad ji būtų buvusi, kad ji jo teorijas paremtų, jo politiniam užsakymui dirbtų… Ir viskas. Ir tiesa dingsta, melas atsiranda jos vietoj – o jūs nueikit, patikrinkit, kad tokie gudrūs, įrodykit.

T.Adorno yra sakęs „kaip po Aušvico, ir po Stalino lagerių dar galima kurti muziką?“… Amerikiečių poetas M.Strandt jį pratęsė – „kaip dar galima kasdien valgyti priešpiečius?!“ –  kai Josifas Brodskis citavo juos savo Nobelio premijos kalboje, 1987 metais, tai dar vis buvo teisybė.

Kad dabar vieni bando reabilituoti vieną pusę, kai kiti tuo tarpu – kitą( ir  vieni kitų pastangomis baisisi), nesiplėsim.

Likim prie J.Brodskio kalbos. Jis didžiavosi, kad po karo, tuščioje, gąsdinančioje savo nusiaubtumu vietoje, ne viskas baigėsi. kad jo karta intuityviai rado kelią atkurti literatūros nenutrūkstamumo efektą, „pripildyti jos negausiai išlikusias ir dažnai visiškai sukompromituotas formas, mūsų pačių naujo ar tokiu atrodžiusio turinio“.

Poetas paminėjo, jog buvo ir kitas kelias – tolesnės deformacijos, šukių ir griuvėsių poetikos, minimalizmo, nutrūkusio kvėpavimo kelias. Ir to kelio atsisakyta buvo ne dėl jo perdėto dramatizmo, ne dėl to, jog būta įkvėpimo ir idėjos išsaugoti paveldėtų formų kilnumą ar žmogiškumą; „mes viso to atsisakėme, nes rinkomės ne mes. Mumis tam pasinaudodama, rinkosi pati kultūra“.

Ir J.Brodskis buvo teisus – kai nemanipuliuojama, kai ideologiškai neprimetama, kultūra turi savo kryptį, savo vystymąsi – norintiems matyti, ji paaiškėja visais laikais.

Prieš pat XXI a prasidedant, buvo mada rinkti sąrašus geriausių pereito amžiaus knygų, paveikslų, filmų, dainų ir pan. Britanijoje, net kelių rūšių tokiuose rinkimuose, dideliu balsų skaičiumi aplenkdama kitus – Orwell, E.Wough, Dikensą – pirma visada, specialistų nuostabai ir pykčiui, pasirodydavo beesant J.R.R.Tolkien trilogija „Žiedų valdovas“.

Kaip tik jo nekeikė ir eskapizmu neaiškino… Tvirtino, jog literatūriniu požiūriu tai labai blogai parašyta knyga, jog ji – tik vaikams ir suvaikėjusiems ( retarded). kad iš aktualijų ir šiuolaikinės problematikos bėgama į pasaulį mitinį, sugalvotą…

J.R.R.Tolkien tikrai, nemėgo populiarios amerikiečių kultūros, plitusios kaip maras pokarinėje, išvaduotoje Europoje. Jis rinkosi senąją Angliją, senąsias kalbas, skandinavų mitologiją – iš čia elfų kalba, iš čia Viduržemio žemėlapiai – stulbinančiai pilnas  mitinio pasaulio vaizdas jo knygose.

Galima ir pasakyti, jog „Žiedų valdovą“ skaitytojai atpažįsta esant priešnuodžiu kitam XXa mitui, kurį mums surašė T.C.Eliot poemoje „Wasteland“ ( Bevaisė žemė) – Tolkien teigė, jog kas atsitiko gyvenimui XXa yra nežmoniška.

Burtininko Gendolfo lūpomis jis kalba apie tai, jog “ negalime pasirinkti laiko, į kurį gimstame, Bet, galime stengtis padaryti, ką galime, kad padaryti jį geresniu… Galima atsisakyti garbinti blogio hidrą“.

( bus tęsinys)

Komentarai

Gaiva Paprastoji ∞ 2014-2016 | WEB sprendimas: justin.as