Vaizdų ir žodžių priešprieša: kur išeitis? (pabaiga)

Taigi, dvi skirtingos kalbos – menas ir mokslas – viena naudoja atvaizdus ir metaforas, kita skaičius ir apskaičiavimus.

Ir jų vartojimą reiktų derinti, o ne patyliukais vienos vartojimą stengtis vis daugiau pakeisti kita.

Arba meno naudą pripažinti tik tiek, kiek ji užkaišioja savimi erdvines tuštumas, kurios dar likę, neužpildytos mokslų. Netgi naujas menas išsivystęs, kurti vis naujus pseudomokslus iš to, kas mokslu niekada nebuvo, negali ir negalės būti.

Įpratusiems girdėti tiktai apie raštingumo naudą, reiktų prisiminti Sofoklį, teigusį, jog niekas neatsiranda šiame pasaulyje, neatsinešdamas su savimi prakeikimo… Ir su raštingumu, ir su Apšvieta yra ne kitaip: kiekvienam Isaakui Newtonui atsverti atrasim ir po Jack the Ripper.

Kairysis smegenų pusrutulis, iš principo, yra atsakingas už „sumedžioti ir užmušti“žmogišką išgyvenimo strategiją – ar turėtų stebinti, kad civilizuotame pasaulyje žvėriškumai neišnyko? – Dar daugiau, jie vis labiau dominuoja dešinio pusrutulio bendruomeniškumo ir rūpinimosi vieniems kitais, bendravimo su gamta strategijos atžvilgiu.

Netgi ir tada, kai kairioji smegenų pusė yra užsiėmus tau pateikti skaitomo tuo metu teksto turinį, dešinioji pusė tuo pat metu ieško paslėptų, perkeltinių prasmių, užuominų, dviprasmybių, ezopo kalbos…

Iš pokalbio su kitu žmogumi, tikrąjį turinį suvokiam dešiniaja smegenų puse, skaitančia pašnekovo veidą, mimiką, laikyseną, belso tembrą ir pan.

Kadangi šitai nėra plačiai žinoma, tai labiau įprasta visa tai vadinti intuicija.

Vadinasi, yra dar galimybių susirišti su Tikruoju pasauliu, dar ne viskas ir pačiuose smegenyse atmirę nuo nenaudojimo ar sugadinta…

Nors, vidinė mūsų kiekvieno smegenų veiklos teritorija, vidinė ir privati, yra tiek išsibujojus, jog dažnas menininkas siužetus savo kūrybai traukia kaip tik iš jos – užsiima saviraiška.
Smegenys yra tiek įaudrinti, kad iš Tikrojo, mus supančio realaus, bet mūsų nematomo, mums nebe atspindimo, ir nebe pažįstamo pasaulio nebematome jokio atspindžio….Viskas – tik mūsų vidus, mus ir iš išorės supantis…

O kaip su magiškąja, su mitine erdve? – Juk ten – mūsų simboliniai ir padavimų archyvai dūla nenaudojami, atstumas tarp mūsų ir tos erdvės didėja – kada gal ir grįšim, bet jau nebe suprasdami, nei kas ten saugoma, nei ką tai reiškia…

Tai nėra taip toli nuo mūsų, kaip atrodo – viduramžiais, kai dar žodinė, pasakojimo kultūra buvo stipri, kai mažai dar buvo raštingumo, žmonės, kad įsimintų ilgus tekstus, traktatus, ir pan. mintyse kūrė vaizdines konstrukcijas, padedančias, kai prisireikia, akimirsniu visa jo turinį atgaminti…

Gal keistai nuskambės, bet daug žmonių taip elgiasi ir iki šiol, tik tai daro automatiškai.

Nes vaizdinė atmintis tai ne tai, kad nešiojiesi puslapių fotografijas, akimis padarytas skaitant, atminty ir ieškai, kai ko prireikia… Vaizdinė atmintis, tai kai tekstą, beskaitydamas, verti į erdvines konstrukcijas, vaizdus, automatiškai – netgi , jei ką, atsimeni, kurioje puslapio vietoje buvo apie tai rašoma, ir atsimeni tada, kas buvo ten rašoma…

Menas galėtų išgelbėti pasaulį, bet ne iliustracijomis rašytiems tekstams būdamas…

Ne, jis turi kalbėti vaizdais, iššaukdamas būsenas, prisiminimus, grąžindamas prarastas sielas, išbarstytas dvasios dalis…Dingusią tapatybę su šaknimis, su protėviais.

Kaip treniruojama klausa, balsas ar uoslė, taip dailininkas treniruoja dešinę smegenų pusę, piešdamas – išmoksta įvertinti atstumus, plokštumas, perspektyvą, proporcijas…

Imdamas siužetus ne iš savo vidaus, bet iš ten, kur žmonijos atmintis sudėta, simbolius su daugybe reikšmių sluoksnių, sugulusių viens ant kito per ilga laiką bevartojant, jis turėtų žymiai gilesnį, galingesnį, labiau žiūrovą paveikiantį simbolių, temų, siužetų ir asociacijų asortimentą.

Žiūrovas tada mokintųsi(vėl) pasaulį matyti dešiniaja ,neįtikėtinai sudėtingesne ir paslaptingesne smegenų puse… Integruotų abu smegenų pusrutulius.

Nes atsisakyti kairiosios pusės išsivystymo būtų kvaila, reikia geriau jas vėl subalansuoti, iš naujo.Ir, funkcijų nebe specializuojant taip smarkiai, naudoti jas abi, kada kurios reikia.

Komentarai

Gaiva Paprastoji ∞ 2014-2016 | WEB sprendimas: justin.as