Suprasti mitus. VI dalis

Gal atsimenant, literatūrą mokindamiesi, tokius utopistus turėjom žinoti, Sen Simoną, Tomą Morą, dar pora – XVIIIa pabaiga, rodos… Pajuokiamai taip jie pateikti buvo, nes apie bendrą gėrį, atseit, tuščiai svajoję… Sėkmingai pamiršom, žodžiu. O paskui klausiam savęs, jei buvo kažkokios pasaulinės katastrofos, senasis pasaulis žuvo – bet, koks jis galėjo būti? Kaip jį bent kažkiek įsivaizduoti? – Tai o utopija ką reiškia, tiesiogine prasme, ne „paskendusį pasaulį“?… Žiūrim į knygą ir matom špygą. Pasiskaityti utopistus šviežiom akim reikėtų, daug ką sužinotume.

o XIXa viduryje, jei katastrofos nebūta ir naujais kažkokiais hibridais žemė ne užgyvendinta, kaip tada buvo, kad buvo tiek visokios technikos, išradimai virste virto – Pasaulinės parodos nuo naujausių pasiekimų visose srityse lūžo, ir visi, milijonais, važiavo žiųrėti, lyg nieko bendro su visom tom civilizacinėm gėrybėm neturėtų – arba žmonės, arba technika iš dangaus nukrito… Atsimenat, kai pirmą kartą Teslos pavardę išgirdot? Koks stebuklas rodėsi, kaip įdomu apie jį ir jo išradimus buvo sužinoti?… Tas pats susižavėjimas buvo būdingas ir jo paskaitų klausytojams, nieko nežinantiems nei apie elektrą, nei apie radio bangas, nei apie dar ką nors. Bet pradėkim nuo pradžių.

Teslą galima būtų pavadinti „streločniku“- žmogum, tvirtai pastačiusiu mūsų pasaulį ant technikos bėgių… Nes, jei žmonės gyvena su saule, žino gamtos vyksmus, pinigų iš jų nepaimsi, nei už šviesą, nei už šilumą, nei už vandenį, nei už telefoną… Iš viso, pinigų iš jo nepaimsi, nes jis jų neturės – nes jam jų nereikės. Ir tu jo neįtikinsi dirbti, kad juos uždirbtų – tau reikia, tu ir dirbk, atsakys. Tai va, visą šitą natūralinį ūkį reikia išjuokti, žmones sudurninti, sugundyti būti moderniais, pirkti masinę produkciją vietoj to, kad pasidaryti viską patiems… Reikia, kad žmonės susižavėtų techniniu progresu, pamiltų mokslo šviesą, įtikėtų į ją kaip į dievą ir vienintelę išgelbą. Tam pasitarnavo Tesla – išradėjas, išradęs viską iš karto, išbaigtame variante ir įvairiausiose srityse.

Tik jo patentuose nėra jokios konkretikos, aparatų aprašymai labiau primena pasakas. Jis nieko netyrinėjo, ne bandė. Taip pat ir negamino, nediegė, neužsidirbo iš to jokių pinigų. Jis savo patentuose netgi neaiškino aparatų veiklos principų, bet už tai technika jo pateikime rodėsi labai patraukli. Jokiomis žiniomis jis nesidalino, nors, išrado viską, ką žinome ir naudojamės dabar. Greičiau nei išradėjas, jis buvo žmogus, prieinantis prie žinių, kai visi likę – eiliniai, tokio priėjimo neturėjo.  Ir tos žinios buvo ne techninės dokumentacijos forma, bet aparatai ir įrenginia, pagaminti ir jau galutinėj jų formoj. Jis, matomai, tik tikrino ju veikimą ir nustatinėjo jų pritaikymą. Ir visi žavėjosi. Jis skaitė paskaitas kaip šou, naudojo terminus, kurių niekas nebuvo girdėjęs – bet, jį palaikė, finansavo ir reklamavo šio pasaulio turtingieji ir galingieji.

Dabarties inžinieriams jo patentuose nieko naudingo nėra, vien lyrika ir emocijos. Jau jo amžininkai inžinieriai, patikrindami jo „išradimus“, patentavo paskui juos su konkrečiais dokumentais ir įdiegdavo vartojimui. Tesla lyg ir teisėsi su jais, bet daugiau dėl akių, nes jo paties patentai buvo net ne teorija pagrįsti, o nezinia kuo. Ir palaipsniui jis tapo nebe įdomus ir tikrai nebe magiškas. Nebe reikalingas. Bet savo misiją jis jau buvo atlikęs – nulėmė civilizacijos vystymosi kryptį iki pat dabar, ir dar toliau į ateitį. Ir mes gyvename iliuzijoje, kad viskas taip ir turėjo būti, kad tai – geriausias ir vienintelis galimas buvęs kelias.

Gal atsimenat ir knygą pavadinimu „Inžinieriaus Garino hiperboloidas“?- ji irgi iš tos pačios technikos ir progreso populiarinimo operos. Tik jos autorius visai ne Tolstojumi gimęs – gal daugelį, dirbusių valdžiai reikalingos iliuzijos kūrimo baruose, vadino Tolstojais? Tol ir Stoij – tai vis apie mokestį, kurį reikia sumokėti, pravažiuojant, įvažiuojant ar įsigijant kažką, valstybei – parašo kokį reikiamą romaną ir įsiperka į sistemą? Levui Tolstojui už Karo ir Taikos romano puslapį ar ne po 300 rublių buvo sumokėta… O į jauną bolševikinę valstybę iš likusio pasaulio atbėgdavo daug tokių, savo talentus bendram labui atiduoti trokštančių – Volfas Mesingas, pvz, italas aviacijos konstruktorius Bartini… Dar ir šitas A. N.Tolstojus, kuris – joks grafas ir iki 16 metų nešiojo kitą pavardę. Mokėsi inžinierium, tapo rašytoju. Tik 1923 grįžo iš emigracijos Paryžiuje – kaip žinia, už dyką dar nei vieno nepriėmė (atgal), reikėjo atidirbti. Todėl jo romanas „Kančių keliai“ prasideda revoliucijos siaubu, o pasibaigia pašlovinimu.

Dirbo pagrinde adaptuodamas – t.y. vogdamas svetimus literatūrinius kūrinius, taryboms iš kapitalistų, todėl galima. Buratino nuotykius, pvz. nors sakoma, jog tai kūrinys, pilnas simbolikos, kas moka ją suprasti. Bet mes dabar apie „Inžinieriaus Garino hiperboloidą“ šnekam. Jis, be abejonės, irgi plagiatas, tik nežinia nuo ko – 1925-1927 metais dabar nieko panašaus rasyto nežinome… Paskelbtas buvo trijų knygų planas: Anglies piramidės, Liūto diržas, o trečios knygos yra tik planas. Jame kalba jau eina apie būsimą Antrą Pasaulinį karą, nors rašoma 1924m. Cheminis karas, revoliucija Europoje… Is kur jis tokius planus žinojo, įdomu, jei jie jam nebuvo užsakyti aprašyti?

O gal trečia knyga ir buvo parašyta, bet jos turinys pasirodė masėms žinoti nereikalingas, paskutiniu momentu? … Nes egzistavo toks rusų mokslininkas, M.M. Filipovas – vaikystėje jis įtikėjo, jog parako išradimas padarė karus mažiau kruvinais, todėl sugalvojo, jei išrasti tam tikrą „tolimo elektros signalo“ ginklą, tai karai ateityje iš viso išnyks! 1903m jis rašė, jog jam pavyko išrasti, kaip dideliais atstumais perduoti „elektrinę sprogimo bangą“, „viskas labai paprasta ir pigu, publikuosiu rudenį „- jis kaip tik užsiima šitais, labai pavojingais bandymais – ir kita dieną buvo rastas negyvas savo laborotorijoje. Nereikia nei sakyti, jog visa dokumentacija buvo dingus, niekas niekada nieko neišaiškino, ir carinė ochranka tik skėsčiojo rankom ir tiek…

Dar egzistuoja, labai išreklamuota versija, jog hiperboloidą išrado Tesla, pasakęs kaip tik tuos pacius žodžius, jog „šis ginklas padarys karą nebe reikalingu“- tik tai buvo gerais dešimt metų vėliau… Jei M.M. Filipovo brėžiniai buvo duoti Tolstojui, jis jais pasinaudojo savo vardu, kaip ir su likusia „savo“ kūryba darė. Tiesa, Teslos ginklas buvo daugiau elektro- magnetinis – taip buvo koreguojama mokslinių paieškų kryptis? – Tolstojus, atseit, su Tesla buvo susitikęs… Nors, greičiausiai, visam pasaulyje mokslininkai dirbo su aparatais ir prietaisais, likusiais po katastrofos, o paskui jau šio pasaulio galingieji sprendė, ką naudos ir garsins, o ko, vistik, nereikia… Reikia pastebėti, jog Tolstojaus brėžiniai tokie pat mėgėjiški, kaip ir Teslos, o knygoje inžinierius padare hiperboloidą… kad šachtas jo spinduliu žemėje lengvai ir greitai būtų galima rausti. Susmulkinant jo pagalba žemės grunta, nesvarbu, kokį, į atomų lygį: pasaulio elitas tada startavo naudoti anglis, naftą ir dujas – reikėjo tai romantizuoti ir taip padaryti masėms priimtina tokį beceremonišką elgimąsi su žeme, kurios šventumas dar buvo žmonių pasamonėj išlikęs…

Gal daugybė pasaulyje esančių tunelių tokiu būdu ir yra išrausti – jie mums iš senųjų civilizacijų atliko, dabar mes jų jau nebe padarytume. Šitam hiperboloidui artima ir patrankų tematika – modernus ginklas, šaudęs energijos užtaisais, į amžių glūdumą istorikų nustumtas ir akmeninių rutulių krūvelės prie kiekvienos padėtos, galvokit, ką norit, kaip jos ten šaudė ar nešaudė… Tai taip ir gyvenam, mitų, kurių nesugebam suprasti, apsupti…

(bus daugiau)

Komentarai

Gaiva Paprastoji ∞ 2014-2016 | WEB sprendimas: justin.as