Leninizmas žuvo, tegyvuoja trockizmas (III dalis)

Trockistai intelektualai tapo Niujorko intelektualais, ir toliau tapo Gynybos (defence) intelektualais ir ėmė formuoti JAV politiką, tiek užsienio, tiek vidaus.

Bet, pradėkim nuo pradžių. I Internacionalas buvo įkurtas Londone 1864m. vienijo darbininkų profsąjungas ir visokius anarchistus sindikalistus, ko dabar jau ir visai nežinome, ką tai reiškia… Žodžiu, buvo darbininkų Internacionalas. 1870m. jau turėjo 250 000  narių ir apėmė daug pasaulio šalių. 1872m. kongrese Hagoje dalyvavo ir K.Marksas, valdybą norėta perkelti į Niujorką, greitai visi susipyko ir 1876m. organizacija iširo… Praktiškai tuoj pat vėl imta organizuoti kongresus, naujai tarptautinei organizacijai sudaryti, bet II Internacionalą pavyko įkurti tik po 13 metų, 1889m. Paryžiuje, Bastilijos šturmo šimtmečio proga. Šitas II Internacionalas buvo socialistinis.Ir vėl, jungė visas Europos šalis ir dar iš likusio pasaulio. Gegužės pirmosios šventimą įsteigė kaip tik šis Internacionalas, darbininkų sukilimui Čikagoje atminti… Organizacija suiro ir išsiskirstė, nesusitarus dėl karo palaikymo ar nepalaikymo, 1914 m.

1919m. įkurtas III Internacionalas, komunistinis. Maskvoje, ir iš čia turintis toliau skleisti pasaulinės revoliucijos ugnį. Ilgą laiką jo autoritetas buvo didesnis ir svarbesnis, nei bolševikų partijos ar jos centrinio komiteto, net ir pačioje Rusijoje. Vėliau per jį Stalinas organizavo palaikymą bolševikinei Rusijai likusiame kapitalistiniame pasaulyje, naudojosi jo nariais žvalgybos, šnipinėjimo ir dezinformacijos skleidimo tikslais – todėl Maskvos rankos buvo ilgos, galėjo rasti bet ką bet kur ir, jei reikia, jį sunaikinti, kaip atsitiko, galiausiai ir L.Trockiui. III Internacionalas buvo paleistas 1943m. gegužės 15d. – labai nelogiškas veiksmas. Arba istorija buvo ne tokia, kokią žinome – gal būt tai tikroji komunizmo pralaimėjimo data (prieš tarptautinius finansus), kai turėta tikrai, atsitraukti tik į savą teritoriją, priimti kažkokias nepalankias sąlygas.

Mat, tarptautinis kapitalas, prisidengęs pačių vargšiausių laimės siekiu (naudodamas jį kaip ginklą) ėjo toliau kita marksizmo atšaka – Trockizmu: 1938m Ženevoje L.Trockis, iš bolševikinės Rusijos išspirtas, įkūrė IV Internacionalą, kurio pasauliniai kongresai vyko 1947m. 1951m. 1954m. ir toliau jis suiro į daugybę smulkių organizacijų… Tokia oficiali versija, bet, žiūrint į datas, po Stalino mirties Trockio vardo jau irgi nebe reikia. Stalinizmą ilgainiui prakeikė, Leninizmas irgi, galiausiai, pralaimėjo. O L.Trockį nužudė ir tiek žinių. Darbininkų laimė tapo ne aktuali, profsąjungų judėjimą JAV tam laikui sutriuškino visai… O dabar ir darbininkų klasės nebėra, nes nebėra pramonės… Amerikos universitetuose nuo šešto dešimtmečio marksizmas įsivyravo kaip pagrindinė ideologija – senasis drakonas mirė, tegyvuoja sekantis, jo bus ateitis. Trockizmo pavadinimas dingo, radosi radikalizmas, po to progresyvizmas, leftizmas – kaip nepavadinsi, taip nepagadinsi. Bet dainelę tai tą pačią dainuoja! – Jei Leninas ar Stalinas dar kažkaip vienoj vietoj su savo revoliucijos teorija laikėsi, tai Trockis niekada neslėpė, niekada požiūrio nekeitė – visą pasaulį revoliucijos ugny perkaldinsim… naujausias pavadinimas – globalizmas. Dainelė ta pati…

Jei mane kuo stebina XIXa pabaiga ir XXa pradžia, tai visokiausių rūšių organizacijų kongresų, geriausiai tai tarptautinių, organizavimu. Jų vyko tokia įvairovė ir tokia daugybė, kad galva sukasi. Bet, darbininkai gi po juos nevažinėjo, darbininkai dirbo fabrikuose. Jų vardu važinėjo, tarėsi, jungėsi ir vėl pykosi profesionalais tapę partiniai ar profsąjunginiai veikėjai.  Dažniausia iš inteligentų, norintys liaudžiai geresnio gyvenimo ar buvę darbininkai, bet įžiūrėję, kad už kitus darbininkus kalbėti ir jiems atstovauti yra lengviau, smagiau ir pelningiau. Tokie patys buvo ir revoliucionieriai profesionalai, už darbininkų, valstiečių ir kareivių (vėliau matrosų) laimę kovojantys, jų net nepasiklausę – kai reikdavo kokios akcijos ar darbininkų veiksmų, tai eidavo į fabrikus agituoti, sukurstyti – kaip visada, pagal užsakymą, atidirbant gautus pinigus. Nes tokie profesionalai veikėjai nedirbdavo, bet finansavimą gaudavo – lygiai ir dabar taip veikia Žalieji, ekologiniai kovotojai, humanitarinės organizacijos, pabėgėlių pervežėjai ir integratoriai, feministės, LGBT ir visa kita – kam išgalvoti kažką naujo, jei gerai veikia sena. Darbininkams atstovauti nebe reikia, tai radom atstovauti kam kitam – skriaudžiamiems, užspaustiems, beteisiams…tik mažumoms šį kartą, o ne masėms.

Laikas būtų visa tai į vieną tęstiną tradiciją surišti ir matyti ją būtent vientisą, iš kur ji ateina ir į kur taiko. Pačioje JAV Saugumo politikos centras jau įspėjo, jog, bendrų tikslų vienijami, Berni Sanders rėmėjai vienijasi su Musulmonų brolija, leftistai, ekologistai ir progresyvūs – su islamistais, džigadistais, netgi teistais vietiniais teroristais; Black Lifes Matter, Angela Davis, kurią dar E.Honekeris Lenino premija apdovanojo, dabar veda feminisčių maršus, o savo jungties su Juodosiomis Panteromis ir jų teroro akcijomis ji ne tik kad niekada neslėpė, bet rūpinosi net jų ginklų tiekimu. Tik tada rodėsi, jog komunizmas iš išorės į JAV reikalus kišasi, o dabar jau Amerikos viduje susiformavusi raudona- žalia- juoda ašis vietinę, savų išrinktą valdžią verčia. Ir, kas įdomiausia, tas valdžios vertimas daugelio matomas kaip progresyvus aktas – tai gerai, taip ir turi elgtis jaunas žmogus šiais laikais! – Pirma, tai aišku, kad revoliucija subrandinta, pakankamai plačiai gyventojų grupei išplauti smegenys reikiama kryptimi, jaunimas išugdytas universitetuose trockistinis, leftistinis, vadinkit kaip norit, Obamos administracijos laikotarpis, kada rasė buvo tapusi tiesiog obsesija ir karai prieš islamą subrandino ir antagonizavo pakankamai dideles platformas… Atrodo, ką bendra turi feministės ir Broliai mususlmonai? – Bet, jie draugiškai, petys petin žygiuoja su plakatais „Laisvę palestinai“ ir „nepraliek kraujo už naftą“.

O antra, labai gerai galima įsivaizduoti, kokia situacija turėjo būti susiklosčius bet kurioje kitoje pasaulio vietoje bet kuriuo kitu laiku, kur įvyko revoliucijos: verčiam valdžią, o paskui išsiaiškinsim. Tokia yra dar nelabai sena patirtis ir Lietuvoje su Sąjūdžiu.

(bus daugiau)

Komentarai

Gaiva Paprastoji ∞ 2014-2016 | WEB sprendimas: justin.as