Leninizmas žuvo, tegyvuoja trockizmas (II dalis)

Kadangi kautis turėtų gėris ir blogis, šviesa ir tamsa, tai suskirstoma taip arba suskirstoma kitaip. Ir kaunamasi su tais ar su kitais, ir žūvama, jeigu reikia, bet, dabar jau ir visai beprasmiškai, iš sveiko proto taško pažiūrėjus. Ką aš noriu pasakyti? – ogi visą XXa  (ir dar ankščiau), komunistai mušėsi su komunistais. marksistai su kitais marksistais. Ar jūs – marksistas komunistas? jūsų interesų tame yra? – ne. Tai kodėl taip atkakliai esame vienoje ar kitoje pusėje?

Komunistai, marksistai, Internacionalas, Kominternas jau iš XIXa. atėjo, būdami visą pasaulį aprėpianti, prie jokios konkrečios vietos ne pririšta organizacija – kosmopolitai – siekiantys įsivyrauti, užvaldyti visą žemę ir visus žmones. Ilgainiui norinčių valdyti radosi vis daugiau, vadovaujančių vietų pritrūko, imta pyktis tarpusavyje, skaidytis, įsisteiginėti iš naujo – na ir kas, žmonės tai tie patys, tikslai irgi. Ideologija netgi ta pati, pavadinimai tik skiriasi… Ir toliau, visa šita problematika iš esmės mums lieka svetima. Revoliuciją jie nusprendė pradėti nuo Rusijos, bet toliau tai ji po visą Europą plito ir turėjo apimti visą pasaulį. Kol vokiečių, britų ir kitų žvalgybų interesai sutapo su bankininkų iš City(Londonas) ir Wall Street (Niujorkas), tai revoliucijos nebuvo galima sustabdyti.

Paskui, matyt, susipešė tarpusavyje, kam ką įtakoti, kam koncesijos visokius Rusijos rūdynus eksplotuoti eis ir paskolų procentai, ir naujai statomų industrinių įmonių pelnas ar eksportuojami grūdai. Kam dirbs už dyką kaliniai lageriuose, revoliucijos priešai… Wall Street į Rusiją buvo nukomandiravę Trockį ir kokių ten savų bankininkų giminaitį Sverdlovo pseudonimu, taip pat tuometinį amerikonų leiboristų socialistų lyderį ir ideologą, Borisą Ronšteiną, apie kurį, kaip pilkajam kardinolui ir priklauso, mažai esam girdėję… Su juo labai įdomiai išėjo: pasauliui jis taip ir liko, pavardės nepakeitęs, ir tapęs naujos valstybės ideologiniu vadovu, o rusų masėms kaip ir buvo pristatytas, tapo žinomas galiausiai, Nikolajaus Lenino vardu – yra tokia teorija. Kadangi pasauliui apie šlovingąją revoliuciją pasakojo garsusis amerikiečių žurnalistas Džonas Ridas, tai viskas buvo vienose rankose ir tvarkoj: į viešumą išėjo ir apie įvykusią revoliuciją pirmą kartą spaudos konferencijoje pranešė L.Trockis, N.Leninas ir Kolontaj.

Kadangi Pilietinis karas vyko, matomai, permainingiau, nei pagaliau nugalėjusieji pasakoja, amerikiečiai, kiniečiai, čekai, vengrai, prancūzai, panašu, rėmė raudonuosius, todėl baltųjų reikalas ir pralaimėjo… Nors raudonuosius Maskvoj keletą kartų visus išmušė, o jie vėl, kaip amaras, išsidaugindavo: 1917 m buvo pasklidus žinia, jog N.Leniną užmušė, bet revoliucionieriai paneigė, girdi, ne Leninas užmuštas, žuvo koks tai Karpovas (jis pirminis Leninas gal ir buvo). 1920m broliškame kape prie Kremliaus sienos atgulė Dž.Ridas, Inesa Armand, ir kiti, tarp kurių, matomai, V.Uljanovas (sekantis Leninas – revoliucijos tęstinumui reikalingas nemirtingas herojus)… Oficialiai siautė tifo epidemija, bet pasauliui tada buvo aišku, kad Rusijoje viena mirtina liga siaučia, ir tai buvo mirtis nuo kulkos….  1924m. pagaliau, radosi Lenino lavonas – revoliucijos iniciatorių jėgos nusilpo ar juos jau tada pakeitė kiti? – tik B.Ronšteinas (paskutinis Leninas) kaip tik tuo metu išvyko nežinoma kryptimi ir niekas daugiau jo niekada nematė (giminės nematė jau nuo 1922m.) matomai, mauzoliejuje jis ir guli. O mitai kuriami ne tam, kad juos griauti ir išaiškinti teisybė, kuri ir taip aiški tiems, kam reikia ją žinoti.

Wall Streeto įtaka, matomai, silpo – Stalinas atstovavo kitas jėgas, visi kiti vėl kitokias – finansuotojai kiekvienas į save Rusijos asijalą traukė – L.Trockį iš viso, galiausiai lauk išspyrė – nuteisti ir sušaudyti nedrįso – buvo neleista. Maždaug nuo tada Wall Streetas investavo į Vokietiją ir ėmė kelti Hitlerį valdžion – įvyko skilimas revoliucijoje? – Nieko panašaus, norintys ją valdyti susipyko. Gal Staliną stūmė britai, tai paaiškintų, kodėl Hitleris pirmiausia Angliją apšaudė ir bombardavo… Kadangi britai, galiausiai, matomai pralaimėjo amerikiečiams, ar City kažkaip susitarė su WallStreetu, tai Stalinas liko vienas, ar rėmėsi Ruzveldu prieš Wall Streetą. Tik, pirmiausia neliko Ruzveldo, o paskui ir Stalino, ir, per Chruščiovą, amerikonai (jau ir patys Wall Steeto galutinai užvaldyti) ėmė ruošti TSRS sugrįžimui į amerikonų rankas, ką Gorbačiovas gražiai sau ir įgyvendino. Ir respublikas visas gražiai paleido – ko nepaleisti? – tik bėkit į amerikonų glėbį pačios… Paskui prie Jelcino amerikonai – ideologiniai trockistai – prie šios atšakos grįšim plačiau – ir oficialiai administraciją parėmė, ir konstituciją Rusijai parašė, visą valstybės pelną prisakė į amerikoniškas obligacijas investuoti, pagal save viską reformuoti ėmėsi, švietimo sistema pradedant – senimas išmirs pats, o jaunimas bus mūsų… Tarp kitko, tai paaiškina ir kodėl visa šita bolševikinė revoliucinė butaforija liko savo vietoje, niekas amerikonų nedemaskavo ir okupacinio charakterio nepaviešino – amerikonų visa tai sukurta buvo ir tada, ką, jie durni, savą maskavimosi sistemą griauti?

Vienas tik dalykas jau kada oficialus: Leninas ir V.Uljanovas nėra tie patys asmenys. Ta prasme, jog oficiali teisminės medicinos išvada teigia, jog mauzoliejuje guli ne V.Uljanovas. O kas tada? – Leninas, negi neaišku. Su niekuo kitu DNA nelygino ir kasinėjimų palei Kremliaus sieną nepravedė. Dėl tų pačių priežasčių. O rusų liaudis, kuo labaiu jausis galinga ir laimėjusi, tuo ilgiau galimybė, jog išsivaduos iš okupacijos bus niekinė…Pradėję jau ten viskas braškėti buvo, štai jums, prašom, rusų pavasarį, Krymą imkit, patriotiškai pasijauskit – koks skirtumas, viskas vis tiek, vienose finansinėse rankose.

Kas paskaitę, manot, kad čia per gudriai ar per klastingai viskas gaunasi, kad gal negalėjo taip būti, ar gal per žiauru… tai jūs nežinot dar ir mažos dalies, kaip pasaulis veikia ir kaip blogis blogį jame be jokio gailesčio mala. Visą tą leninizmą, komunizmą, tiek blogo pridariusią ideologiją, Staliną su jo nusikaltimais, kokį ten Zinovjevą ar dar kurį, su jo Kominternu ar III ju Internacionalu, visa tai viešai keikti ir prakeikti, daugybę kartų ir nepavargstant, irgi labai verta. Svarbu, kad tikrasis blogis nepasimatytų ar netyčia nepatrauktų dėmesio. Tas, kuris ne demaskuotas, neįvardintas, kuris gyvas, sveikas, išsibujojęs ir žaliuojantis. Žinoma, po juo rasime tarptautinį finansavimą, susipynusį persipynusį į vieną, po Breton Wood susitarimų – kas mums ir parodo karą laimėjusius, kam visa nauda nuėjo ir eina iki šiol.

Bet tarptautiniai finansistai neveikia tiesiogiai. Jie veikia per savas organizacijas, savus ideologus.

(bus daugiau)

Komentarai

Gaiva Paprastoji ∞ 2014-2016 | WEB sprendimas: justin.as