Kuo tikim, tokioj valstybėj ir gyvenam? (pabaiga)

Rytų Europa karo isterijai sukelti, manau, pasirinkta neatsitiktinai.

Vakarų Europos ir JAV piliečiai apie karo grėsmę girdėjo jau dešimtmečiais, Šaltajam karui tarp dvejų pasaulio galingųjų valstybių besitęsiant – Vakaram buvo kalama pastovi baimė, kad rusai ateina, kad jie turi bombą, vienokią, kitokią, dar ten ką – todėl reikia ginkluotis, būti pasiruošusiems, laikrodis jau buvo dvi minutės iki dvylikos apie atominę katastrofą kalbant.

Ir, kas iš viso to išėjo, neskaitant, kad raketų prisipirko, o paskui jas naikino, susitarę, po kelias, šiaip taip? – šnipštas, daugiau nieko.

Žodžiu, vakariečiai į tą pačią seną dainelę nebereaguoja, terorizmo tema irgi kažkaip išsisėmė, ką čia gero sugalvojus toliau?

O mes visą tą laiką geležinės uždangos saugomi, nieko negirdėjom ir dėl nieko  nesijaudinom.

Nes, ką sovietų propaganda kalbėjo, tai kas jos klausė? Apie plėšrius imperialistus ir amerikiečių karinę grėsmę ? – problema, kad manom, kad tik sovietai žmonėms smegenis pudrino, o Vakarai tai civilizuoti, ten tai niekas niekada juk nemeluos žmonėms taip žiauriai…

Ir todėl, pagal visas propagandos taisykles įsukta karo baimės ir gąsdinimo karu mašina, šitaip efektingai trinktelėjo žmonėms per galvas.

Ir jie jau įtampos nebepakelia, kad tik tada jau greičiau, jeigu karas jau tikrai, kaip sakot, turi būti… ko tada dar delsia?! – Čia labai taip šviežiai suveikė, vakarams godžiai atvertos ausys.

Negi reikės, irgi, kad dešimtis metų žmones šitaip tampytų, kankintų ir pieluotų karine demagogija, kad jie pagaliau įgautų ir vakarietiškam saldžialiežuviavimui imunitetą?

Kol supras, kad tuose sluoksniuose, kurie šitą propagandinę isteriją užsakinėja, nėra žemyn, į likusią žmoniją, žiūrima kaip į žmones.

Nesijaudinama nei dėl jų gerbūvio, nei dėl patiriamo streso ar kančių. Iš viso, jei apie tuos žemės kirmėles pagalvojama, tai tik pvz, kadangi reiktų jų masę sumažinti – žemės resursus jie tik niokoja, deguonį iškvėpuoja ir vandenynus teršia – tai sukiršinam vienus su kitais ir tegul sau išsipjauna – seniai jau nebuvo gero tokio, masinio karo… vergų juk irgi gali per daug tapti, juos gi maitinti reikia…

Stiprios valstybės, uždaros, monolitiškos, teoretiškai turėtų tokiems planams priešintis, bet jose nomenklatūra likusių gyventojų nekenčia lygiai taip pat.

Vieną kartą išrinkti (ar išrinktų paskirti), jie daugiau jokio veiksmo nebetrokšta, gyvena gerai čia ir dabar, o visi likę žmonės nereikalingi. Todėl juos iš šalies ir veja, kol kritinė masė bus pasiekta ir mokesčių visai nebesurinks. Tada pasiskolins vėl už baisius procentus…atmokėti vis tiek ne jiems reikės – tokia kombinacija tikėjimo, kad gyvens amžinai ir kad po jų tai jau tik tvanas.

Tai taip piliečiai ir gyvena, suniekinti, bet nors apginti, ne? – bet kad panašu, kad gintis irgi patiems teks, savo krauju ir kūnu…

Ir manantiems, kad Vakaruose yra geriau, papasakosiu, kad lygiai taip pat, bent truputį mąstantys žmonės kelia klausimą, kodėl nesirūpinama, neginama šimtmečius kurta Vakarų, europietiškoji civilizacija – kodėl ją atiduoda susimaišymui su neįtikinamu greičiu augančiomis, imigrantų iš kitų kultūrų ir kitų tikėjimų plūstančiomis, žmonių masėmis?

Demokratiniame lygmeny atsakymo tikrai nėra į tokią barbarybę.

Bet segmentas, kuris politiką užsakinėja, jie turi sau privačiai tiek vakarietiškos kultūros susipirkę, susidėję ir susikaupę, kiek jiems jos reikia, o toliau – tiksliau, žemiau – jie ne žmonės, jiems nereikia… Juos reikia gerai sumaišyti su tais, kurie dar tik iš viduramžių išlindo, kurie dar nuolankūs tikėjimo ar kitokiems įsakymams, ir tada tą masę bus ir valdyti lengviau, ir tikimybė, kad ji ims nepasitenkinimą reikšti mažesnė.

Jiems pirma vieną kalbą reikės iš naujo išmokti, kad ką nors tokio suorganizuoti galėtų!

Kodėl žmonėms taip sunku suprasti, kad niekur nėra gerai gyventi pasaulyje. net jei dirbti, išsilavinimą turėti, namus ir pinigus, keliones, dar ten ką… Nėra tokios vietos, kur žolė tikrai žalesnė. O jeigu ir būtų, tai tie žmonės, kurie ją ten sau susikūrė, nesėdi ir nelaukia, kada visi kiti ten ant gatavo ateis.

Dauguma žmonių grynai bijo prarasti viltį,kad Vakarai geresni už demonizuotus Rytus, nes tada viskas, nebus dėl ko gyventi… Bet, tai efektyviausias motyvacijos veikti ir patiems savo kieme susitvarkyti būdas. Tie, kas išgyvena visų vilčių praradimą, tie tampa patys savo vilčių įgyvendintojais,

Ir tada pasaulis pasikeičia.

Komentarai

Gaiva Paprastoji ∞ 2014-2016 | WEB sprendimas: justin.as