Kuo tikim, tokioj valstybėj ir gyvenam? (3)

Ir karo mašina nėra abstrakti, ore kabanti idėja irgi – ji gyvena dažname iš mūsų. Pažiūrėkit, kaip Ukrainos įvykiais ar Krymu ją buvo lengva mumyse aktyvuoti – jau visi ir kariaujam, ir dar kaip ! Trūksta dar tik tokio mažmožio – patį karą dar reikia pradėti…Bet, pagal publikos prašymą, taip sakant, žinoma! Negi sunku…

Ir vėl pasinaudojama tuo, kad karas žmonių pasąmonėje, automatiškoj atminty, likęs atrodantis kaip prieš šešiasdešimt metų, koks buvo tada…Ir retas pagalvoja, kad karas dabar būtų technologiškai išaugęs, paraleliai, o dar ir aplenkdamas, mūsų šiandieninį gyvenimą, ir eilinio žmogaus supratimas, kaip visada, tokio lygio baisumų įsivaizduoti nėra pajėgus… kol nėra precendento.

Žmonija sugebėjo išgyventi, rasdavo vis kokią tai trapią pusiausvyrą tarp besivaržančių tarpusavyje interesų, ideologijų, valdovų. Bet ilgalaikėje perspektyvoje šitokia situacija ne tik jos vystymąsi stabdo, bet ir stumia atgal.

O augti žmonija gali tik po vieną, kiekvienas iš mūsų, ir ne pagal komandą ar už pažastų pakeltas – tiktai patys, savo tempu ir savo pastangomis.

Vadinasi, visos struktūros, kurios dabar skliautais susijungusios, žmonijai virš galvų, jos augimo erdvę užimdamos, parazituoja, jos turi išnykti.

Kadangi žemė yra žmonijos evoliucijos vieta, o ne parazituojančių struktūrų karaliavimo erdvė. Ir , anksčiau ar vėliau , kiekvienam iškils klausimas, ar jis išsiims iš savęs tų struktūrų dalis, per jį veikiančias – dar vienas įrodymas žmonijos pirmumui žemėje – visi parazitai tegali parazituoti tiktai per žmones, tiktai juose apsigyvenę, įsigalėję…- arba tie, kurie pasirinks taip ir likti parazitų valios įrankiais, jiems teks prarasti žmogaus vardą ir privilegijas.

Ir palikti sceną, veiksmas žemėje toliau vyks be jų.

O kaip su valstybe, kiek ji naudinga ar žalinga žmonijos vystymuisi?

Valstybė susikuria ne pati. Ją sukuria viena ar kelios išsivystę asmenybės. Bet, patirtis kol kas tokia, kad ir didžiausias demokratas, ant sosto užsilipęs, jei tuoj pat nenulipa, tai tampa niekšu… O valstybės darbines struktūras kuriant, net ir su geriausiais norais, selekcija linksta prie , kaip taisyklė, pasinaudojimo mažiausiai išsivysčiusių, žemiausiuose lygiuose vegetuojančių jos piliečių paslaugomis.

Nes jie bus už tai dėkingiausi – jiems tai – auksinė galimybė! – ir ištikimiausi. Nes tik per valstybines struktūras jie išauga – kaip patys tą augimą įsivaizduoja, autoritetu, įtaka, turtu, padėtimi…Žinoma, tas augimas iliuzinis, nes tikrovėje jie gal net ir regresuoja ( jei tai dar labiau įmanoma jų atveju), nes savo energiją jie besąlygiškai atiduoda struktūrai remti – maino savo gyvenimo energiją į blizgučius, kaip kokie papuasai savo laiku kad darė.

Todėl nekeista, kad tokių nesusiformavusių piliečių energija sukamas valstybės aparatas dirba, dažniausiai, pats sau, savarankišku parazitu tapdamas.

Kai iš tikro, atrodytų, kokių nors revoliucijų, ar kitokių nemalonumų valstybei išvengti būtų taip paprasta – aktyviai dalyvauti pritraukti, dalintis, gerbti ir vertinti jai reiktų kiek galima daugiau savo piliečių… Nes valstybę visada ima versti tie, kurie joje nėra radę sau vietos. Jie nepatenkinti, nes irgi tik tą vieną gyvenimą turi, kuris gyvenasi nesėkmingai, ima ieškoti alternatyvų, ieškoti sąjungininkų kitų valstybių ar struktūrų asmeny. Ir randa.

Ir tegyvuoja sekantis drakonas ! Nes buvę mažiausi taps didžiausiais…

Ir čia būtų perspektyva piliečiams, sekanti, jau po to, kai valstybė rūpintusi savo žmonėmis, o ne žmonės būtų verčiami jai tarnauti – valstybinio mąsto matymą, mąstymą ir užmojus reiktų integruoti į save kiekvienam žmogui.

Tai atitinka žmogaus prigimtį, galimybes, polinkius – jis yra kūrėjas, statytojas, begalinės energijos generatorius, begalinių galimybių koncentratas… Šiuo metu panaudojantis tik kelis procentus savo smegenų, ir tai jam visko jau dažnai atrodo per daug.

Žmogui sunku įsivaizduoti save ne pagal dabartinį, nustekentą, savęs lygį… Sunku suprasti, kad kovoti prieš įvairumą ir įvairiapusiškumą, reiškia kovoti prieš patį gyvenimą, (Hanos Arendt žodžiais tariant).

( bus tęsinys)

Komentarai

Gaiva Paprastoji ∞ 2014-2016 | WEB sprendimas: justin.as