Kuo tikim, tokioj šaly ir gyvenam? (2)

Turint omeny tą pasaulio vertikalų daugiasluoksniškumą, ir jokių moralinių įsipareigojimų aukštesnio organizacinio sluoksnio žemesniam nebuvimą, bet kokios kalbos apie aukštus idealus ir demokratiją tampa juokingos arba sukelia įtarimą dėl tokio kalbėjimo tikslų.

Ir nurodo į realiai egzistuojančią problemą – žmonių sąmonė nekinta taip greitai, kaip keičiasi laikai, papročiai ir pasaulis. Todėl žmogaus protas jam pakiša po akimis senstelėjusius paveikslėlius, vietoj to, kad realią situaciją parodytų. Pvz. XIX a. pabaigos inteligentai nesugebėjo patikėti bolševikų žiaurumais ir teroru XXa pradžios pasaulyje – ieškojo tam paaiškinimo, ir nerado, į jų galvas tai netilpo.

Arba XXa inteligentai nesuvokė, kokia nacių Vokietijai nauda iš žydų žudymo – žiaurumą iš naudos, pvz, kolonializmo fenomeną, jie dar suprato… Žudymą iš įsitikinimų – jau nebe, nes tik laukinis gali eiti ir žudyti dėl to, kaip galvoja!

Čia ir pasaulio regresas ima ryškėti, irgi.

Nes dabar mes stengiamės suprasti, kam karo reikia, kam iš to nauda, kieno tokie įsitikinimai? – o kad kariauti tiesiog, dėl žiaurumo pamėgimo, dėl įjunkimo į agresijos energiją, priklausomybės nuo tokios rūšies ir tokios kokybės jaudulių jau vaidina lemiamą vaidmenį ant kompiuterinių žaidimų ir karo filmų išaugintoms kartoms – šitai mums yra barbarybė nesuvokiama.

O kodėl gi ne? – karo mašina kariauja ne iš naudos, ne iš įsitikinimo…Ji kariauja, nes ji – karo mašina.

Vadinasi, netgi visai nepriklauso, kaip pasaulį matai, ir ar tu jį supranti. Jis važiuoja savo plieniniais konstrukcijų ratais per mus visus ir tiek.

Kaip čia taip gavosi?

Iš gimininių, bendruomeninių ir kitokių sistemų gniaužtų žmonija išėjo jau Renesansui keičiant Viduramžius. Ir žmonės buvo pradėję augti į milžinus – talentingi visapusiškai iki neįtikinamumo, išsilaisvinusia, visatą besistengiančia aprėpti dvasia…

Nors, gal ne visi augo ta pačia kryptim.

Vieni dvasią augino, o kiti materialinės galios auginimo ėmėsi – juk iš to laiko ir monarchijų pradžia ateina, ir bankų, ir valstybinės struktūros, ėmė augti ir stiprėti…Kapitalo, prekybos, kiek vėliau ir gamybos interesai ėmė regzti savo voratinklį apie žemės rutulį.

Ir sekančioms kartoms pamažu erdvės augti kaip ir nebeliko, o aukštai dar išaugusius vienetus valstybių skliautai pagal savo aukštį pakirpo – taip gavosi, kad daug mažų, kvailų ir nedvasingų ne tik stipresni ir kryptį lemiantys, bet ir išsivysčiusias asmenybes žino nutildyti ir sunaikinti, jei reikia. Valstybės ar visuomeniniais/tautos interesais pasirėmę.

Ir tada vėl viskas keičiasi.

Nes, jei konstatavom, kad valstybės politika svarbi, svarbu gintis nuo tarptautinio kapitalo jėgų, tai tokiu būdu ir Staliną galima pateisinti, kaip politiką.

Nes jis rūpinosi valstybe, šalimi, teritorijos saugumu ir vientisumu… Tada gaunasi, kad jisai ne atvirkštinę genetinę selekciją vykdė, bet kaip tik atrinkinėjo teisinga kryptimi – inteligentija su jos savarankiška nuomone ir įpročiu galvoti patiems tik trukdė, silpnino šalį ir dirbo priešui.

Įdomu, kad demokratijos išsisklaidymą kiekviename iš mūsų, savo nuomonę besistengiančiame turėti, mes įsivaizduojame – ji nėra abstrakti sąvoka, pakabinta kažkur abstrakčioj erdvėj…

Ir inteligentijos naikinimą, kaip demokratijos naikinimą irgi įsivaizduojame.

O kaip su tuo tarptautiniu kapitalu, transkontinentinėmis korporacijomis ir turtingųjų sąrašais – jie juk irgi nėra abstrakti sąvoka, pakabinta kažkur kitur, už mūsų, ar kiekvienos konkrečios valstybės, sienų?

Tai irgi juk gyvena žmonėse, kurie vaikšto tarp mūsų, turi daugiau pinigų, daugiau turto…turi komercinių interesų, ekonominių ryšių su trečiom šalim, su kitom teritorijom, su kitais galingaisiais – visa tai juk irgi atidaro valstybės sienas, atveda į ją svetimus, susilpnina vientisumą ir galimybę apsiginti? – kodėl jų penktąja kolona neįvardijame? – ar jie turi pakankamai lėšų nuo tos etiketės atsipirkti?

Kodėl kalbame, kad kitokia nuomonė – vartai priešui, o nekalbame, kad kiekvienas, linkęs į pinigus, juos paims iš bet kurių rankų, atvers jam vartus už tai ir dar nusilenks, įeinančiam?

Idomu būtų pabandyti su tarptautiniu kapitalu kovoti kiekvienas asmeniškai, savo viduje ir Trojos arkliu nebebūti.

(bus tęsinys)

Komentarai

Gaiva Paprastoji ∞ 2014-2016 | WEB sprendimas: justin.as