Kodėl nesusikalbama? (1)

Kai imu galvoti, kur yra svarbiausia žmonių tarpusavio nesupratimo šaknis ir iš kur ateina pagrindinis žmonių tarpusavio bendradarbiavimo žlugimas, tai mano nuomonė yra tokia:

Visi matome vienas kita su dviem rankom, dviem kojom, galva…mums nepavargstama pabrėžti, kad esame visi tokie patys, matomų skirtumų nepaisant – esame linkę matyti kitame žmogų, tokį patį, kaip ir mes patys…

Tikėtis iš jo, ko ir iš mūsų pačių galima tikėtis, ką sugebame arba sugebėtume, jeigu pasistengtume.

Bet tai neatitinka tiesos !

Žmonės, kad ir kokie vienodi ir , visais laikais tie patys ar taip pat reaguojantys beatrodytų, yra skirtingi…

Kol mes kalbamės su savimi pačiu kito žmogaus asmeny, tas kitas žmogus toliau yra savimi ir elgiasi pagal tai, koks jis pats yra…

Ir mes tada abstulbę kraipom galvas, kad neįsivaizduojam, kaip jis galėjo…

Tai ir yra problema, kad neįsivaizduojam!

Jau nuo labai senų laikų įvairiuose šaltiniuose žmonės bandomi skirstyti į bent jau pagal paprasčiausius principus vienas nuo kitų atskiriamas grupes, pvz: cholerikus, sangvinikus, melancholikus ir flegmatikus… Tik kad dabar jau net nebežinome, ką tiksliai šitie pavadinimai reiškė, apie tolimesnį aiškumą nebekalbant.

C.G.Jungas visą psichologinių tipų teoriją surašė, apie ekstravertiškus introvertus ir introvertiškus ekstravertus, bet ir jisai i stalčiukus sudėliotu aiškumu nepasižymėjo.

Todėl šiuolaikinis pasaulis apsidžiaugė, kai rimta mokslininkė Helen Fisher žmones (stabilių sąntykių kūrimo tikslais) suskirstė į nuotykių ieškotojo, solidaus statytojo, kontroliuojančio vadovo ir jautraus diplomato tipus. Jos samprotavimų išvados galėtų būti sekančios, jei trumpai :

Įspūdžių trokštantiems naujų žemių atradimo linkui geriausia veržtis poroje su tokiu pačiu nuotykių ieškotoju…Jie kartu džiaugsis netikėtais atradimais ar praradimais ir, maždaug tuo pačiu metu, vienas kitam atsibos, irgi. Ir niekas neliks nuskriaustu.

Šeimos iš dvejų statytojų yra pačios tvirčiausios – jausmais jie negyvena, bet kartu kuria namus, vaikus, gerovę, soc.ryšius…ir nėra kam vienas kitą kaltinti miesčioniškumu ar apsimetinėjimu – jie gyvena savo tiesą ir tiek. Liūdniau, kai jie ją primeta visai likusiai žmonijai…

Du jautrūs diplomatiški, susitikėę, kurį laiką pasiguodžia kartu, ir…išsiskiria. Nes nei vienas nesiima iniciatyvos, nepasako atvirai savo nuomones – vis bando atspėti, ko norėtų kitas.

Du kontroliuojantys vadovai irgi išsiskirs labai greitai, susibarę…nebent abu būtų labai užsiėmę savo darbais ir susitiktų kartu nepaprastai retai.

Gal būt tai netgi yra vienas ir tas pats tipas, tik pas vieną užspausta vadovavimo, o pas kitą – emocinė pusės… kaip ten bebūtų, daugybė porų yra sudaryta iš šitų dvejų priešingybių ir visą gyvenimą vienas racionaliai vadovauja, o kitas emocionaliai skundžiasi, kad yra nesuprastas : reikalauja iš kito išvystyti jautrumą, bet pats sugebėjimo vadovauti ir imtis atsakomybės tai išvystyti neskuba…

Tiek apie teoriją.

O dabar pagalvokim, kad visi šitie skirtingų rūšių žmonės yra sumaišyti ir permaišyti pasaulyje, kuriame gyvename – niekam ant kaktos neparašyta, koks jis yra; daugumos žmonių intuicija silpna arba visai neveikia, kad atpažinti sau tinkamą pusę automatiškai…atpažinti iš viso, su kokiu žmogum turi reikalą.

O žmonės dar ir į kitų reikalus kišasi, su patarimais, auklėdami, drausdami, kai apie kitą žmogų, jo vidų, jo gyvenimą neturi jokio supratimo… Ir apie save patį irgi neturi, kas yra dar blogiau.

Nes jei ką nors pasaulyje ir galima gerai pažinti, tai tik save. Bet ne.

Mieliau koks nors statytojas, kuris niekada net ir nenorės iš tradicijos rėmų išlipti, gąsdina pasekmėmis ieškotoją, kuris  nuotykiuose kaip žuvis vandeny ir, mieliausiai, iš viso, jį išgelbėtų ir į rojų, kokį sau pasistatęs, uždarytų… kaip žuvis kad išgelbstima nuo nuskendimo kartais, ir laikoma tvirtai, išgelbėta, kol be vandens uždūsta.

Arba jautrioji žmonijos dalis, pati per tą emocijų perteklių nieko doro nesugebanti pasiekti ar užgyventi pasaulyje, niekina visų kitų gyvenimus ir gyvenimo būdus, nes jie esą netikri, esą, kur jų jausmai ?!

O sukaulėjusių nugarų ir tiesių moralių gyvenimų piliečiai vadina (jas) atgal tiesiog isterikėmis…

Ir visi teisūs. Ir niekas nesusikalba.

Komentarai

Gaiva Paprastoji ∞ 2014-2016 | WEB sprendimas: justin.as