Dzen arba motociklo priežiūros menas (III dalis)

Pagal R.Pirsig yra skirtumas tarp žmonių, suprantančių, kaip pasaulis veikia, matančių objektų paskirtį, reiškinių esmę ir, matydami, pvz, ne išorę o funkcijas, jie lengvai gali pakeisti visai nepanašius daiktus vieną kitu, jei jų funkcijos yra tokios pačios…

O likę žmonės tik žiūri į pasaulį ir mato išorinius jo požymius – pažvelgti gilyn, b8ti funkci6kai ra6tingais jiems per sudėtinga…

Tokie žmonės apie viską sprendžia pagal išorę, renkasi pagal išorinius požymius – kainą, gamintoją, madingumą, tokio daikto turėjimo prestižą… Taip gaunasi takoskyra tarp tų, kuriems svarbi esmė, ir kuriems svarbu atrodymas išorėje. Tarp tų, kuriems svarbu principas. ir tų, kurie viską daro pagal taisyklių knygelę… Tampa aišku, jog esmę sugebantis pagauti žmogus yra tobulesnis, jo mastymas pažangesnis, tik jų yra nedaug ir mažėja toliau. Jie išsiskiria iš minios ir į juos rodoma pirštais.

Ir todėl pasaulyje randasi vis daugiau biurokratijos, įstatymų ir taisyklių – juos rašo ir daugina tie, kurie tik pagal tokius išorinius nurodymus sugeba orientuotis gyvenime, ir jais naudojasi tokie patys paviršutiniški, kurie be jų būtų visiškai pasimetę ir nežinotų ką toliau…

Laikas, kai tokių liks vienetai ir į juos rodys pirštais, matomai, dar toli. Nes dabar išpopuliarėję ir plačiausiai naudojamos protingumo formos – mokslinis metodas, pvz – neveda žmonijos link geresnio pasaulio, o atvirkščiai. Nes tas įsigalėjęs protingumas yra tuščiaviduris emociškai, beprasmis estetiškai ir dvasingumą neigiantis absoliučiai – kitais žodžiais tariant, toks protingumas yra tik išorė, slepianti nesusigaudymą ir chaosą.

Kieno filosofija nedomina, tam, matomai, atrodo, jog ji neturi jokio ryšio su niekuo praktišku ar kasdieniniu gyvenime – mato tik išorę ir nemato esminių ryšių…

Tokios metafizikos, kuri žmogui nepadeda gyventi, nepalengvina supratimo ir nepakelia kokybės, tikrai niekam nereiktų ir protingi žmones ja neužsiimtų. Kaip tik čia ir susijungia dzen su motociklo remontavimo menu – kokybės metafizikoj.

Nes kokybė nėra skonio ar nuomonės reikalas, ji yra objektyvi realybės dalis.Pvz: jei kažką darai su meile, rūpestingai, atidžiai, kruopščiai ir niekur neskubėdamas, tai padarysi kokybiškai. O tai, kas yra kokybiška, tai kaip taisyklė, padaryta su meile ir dėmesiu, kruopščiai ir neskubant.

Kai daiktas padarytas, prie jo ilgam nesustojant – gamintojas, kūrėjas savęs su gaminiu ne identifikavo, jei jį įsigijęs savininkas nėra juo ypatingai susidomėjęs ir neplanuoja juo rūpintis, prižiūrėti – besinaudojantis tokiu daiktu mintyse jau yra kažkur kitur, tai jau skamba kaip tikras mūsų laikų atspindys – portretas – ir kokybės čia nebėra niekur, nei naudotojų gyvenime, nei naudojamuose daiktuose.

Autorius pabrėžia, kokybė tai nėra stilius, nėra kažkas, ką galima uždėti ant daikto viršaus, pridėti paskutiniu momentu ir jis pagerės…

Kokybė yra tai, kas kiekviename darbe turi būti iš pat pradžių, nuo ko viskas turi prasidėti. Meniškai darbas yra padarytas tada, kai fizinė jo išraiška idealiai harmoningai atspindi dvasinę jo išraišką – skubėdamas, bambėdamas ir negrabiom rankom tokio rezultato niekada nepasieksi…Plius, pasaulis visada yra įdomus tiems, kurie juo domisi įdėmiai ir skiria tam domėjimuisi laiko.

R.Pirsing pastebi, jog amerikiečiai pragyvena gyvenimą, didžiulėmis jo porcijomis visiškai nesidomėdami, kaip tai būtų visai net ne jų gyvenimas… Nugyvena gyvenimą nesąmoningai, nes įvairios medijos jau kada įtikino: juos supanti aplinka, tai, kas joje vyksta, yra visiškai nereikšminga ir jų dėmesio neverta…

Todėl jie ir tokie vieniši – lygiai taip pat jie nesidomi ir susitiktais žmonėmis, yra jiems abejingi. Tu jiems esi tik objektas ir nesiskaitai… Tu neesi tai, ko jie ieško gyvenimo praskaidrinimui, nes tu žvelgi į juos ne iš tv ekrano…

Dėl šios rūšies vienatvės atsiradimo yra kaltinama technologija. tačiau technologija gali ir padėti šią vienatvę nugalėti: žmogus, kuris gali suremontuoti motociklą, praktiškai niekada neliks be draugų! O jeigu jis dar ir darys tai kokybiškai, tai siena tarp jo ir pasaulio ištirps žaibiškai ir niekada daugiau neatsiras atgal… Aš nežinau, ar knygos autorius yra toks jau geras mechanikas mėgėjas, bet retorikas profesionalas jis yra tikrai, susižavėjimas jo minties raiškos efektyvumu tik auga, knygą skaitant.

(bus tęsinys)

Komentarai

Gaiva Paprastoji ∞ 2014-2016 | WEB sprendimas: justin.as