Dzen arba motociklo priežiūros menas (I dalis)

Knygą į lietuvių kalbą savo laiku yra išvertęs Markas Zingeris ir išleidus leidykla Trigrama. Sakyčiau, dabar jau galite imti ieškoti, iš kur įsigyti, jei kas dar neturit ar neskaitėt. O kiti pasidalinkim mintimis apie šitą visų laikų labiausiai skaitytą filosofinę knygą…

Robert Pirsig – amerikietis, gimęs 1928m. užaugęs Didžiosios Depresijos laikmečiu, kai darbo etika, ir taip buvusi pagrindine amerikiečių ( iš kalvinizmo ateinančia) vertybe, tapo svarbesnė negu svarbi: turėti darbą, užsidirbti pinigus tuo JAV istorijos laikotarpiu buvo tolygu išgyventi, išlikti gyviems… Todėl, kai jo karta, į armiją patekus jau Antrojo Pasaulio pabaigoje, stacionuota Japonijoje, vėliau, per karą su Pietų Korėja – Korėjoje ( paskui dar buvo ir Vietnamas), susidūrė su Rytų pasaulėžiūra, gyvenimo būdu, kultūra ir tradicijom, tokiom diametraliai priešingom, nei gautos su auklėjimu namie, užaugant, didesnio kontrasto nebuvo galima įsivaizduoti!
Vaikinai grįžo namo, parsiveždami didžiulį ir neišdylantį įspūdį. Ir mintį, jog karas baigėsi, laikas reformuoti Ameriką, keisti šalies veidą… Manė, jog žmonėms užteks parodyti alternatyvą, kaip galima gyventi kitaip, žymiai labiau atsipalaidavus… Kad kiekybė nėra svarbiausia. Kad dirbti daug savaime automatiškai dar nelemia nieko – kokybė yra svarbiau, o jos reiktų siekti kitais būdais, kitokiu gyvenimo stiliumi.
Taip penktame dešimtmetyje San Franciske gimė Bytnikų judėjimas, o paskui ir Hipių…

Paaiškina, kodėl visa toji karta, ar net kelios iš eilės, aktyviai ieškojo atsakymo į klausimą, kaip gyventi teisingai, kad gyventi geriau?… Kaip kasdieniniame gyvenime labiau akcentuoti jo kokybę, kas ji yra, nuo ko priklauso konkrečiai? – kaip tik šiuos klausimus išnagrinėjo R.Pirsig, kai sukomponavo į vieną rankraštį savo jau parašytą filosofinę essė apie kokybę, prisiminimus iš filosofijos studijų universitete ir vasaros kelionės per Ameriką motociklu aprašymą.
Ar keista, kad rankraštį atmetė, pagal paties autoriaus duomenis, 121 leidykla? Kol jis pagaliau buvo išleistas, ne tiek kaip knyga, kurios reikalingumą pagaliau kažkas įžiūrėjo, bet tiesiog kaip kuriozas… Nes, kas gi ją skaitys? – ta pati problema visais laikais: knygų leidybą finansuojantys, knygų neskaito ir idėjos, kuriomis gyvena visuomenė jiems nerūpi. Knyga jiems prekė, kuri einama arba ne. O tie, kurie moka pinigus skaičiuoti, dar nėra protingi, kaip matysim paaiškinama toliau.
Tuo tarpu knyga tapo kultine nuo pat jos pasirodymo 1974m. ir yra pastoviai perleidžiama iki šiol. Apie R.Pirsig imta rašyti, jog jo genijus prilygsta Dostojevskio ar Prusto, ar Brocho… Ir tai nėra netiesa, kad ir kaip įtartinai tokios pagyros skambėtų.

Priešingai, jo biografija yra labai pamokanti ir gali būti pavyzdžiu, norintiems sužinoti, kaip sekasi genijams mūsų laikais, kur jie dingsta, mokslus baigę, kad nieko apie juos nebe girdim, kodėl jų genialumas turi tiek mažai praktinės naudos mūsų gyvenamam laikui ir visuomenei.

Autoriaus IQ buvo 170, kai jam dar tebuvo devyneri metai! Mokykloje jis praleido ištisas klases, į universitetą įstojo, būdamas 14 metų, studijuoti biochemijos. Kaip ir visi genijai, jį traukė pati mokslo idėja ir jis nesidomėjo nei pralobimu, išradimus pritaikius praktikoje, nei karjeros moksle galimybėmis. Pagal jį mokslas turėjo jam parodyti kelią į tiesą, padėti ją rasti.
Ir tiesa, tada jau automatiškai pakeis visuomenę į gerą…

Bet greitai jam teko nusivilti: jis pamatė, jog mokslas tėra begalinė galimų, įmanomų, vertų tyrinėti hipotezių seka ir redukuoti ją iki vienos teisingos nėra įmanoma. Priešingai, tyrinėjant jų skaičius tik didėja: klausimai randasi greičiau ir geometrine progresija – gaunasi toks begalinis ir beprasmis žaidimas protui… Ir labiausiai jis pasimetė, jog niekas kitas nematė situacijos taip, kaip jis, ir niekam nebuvo įdomu į ją šituo kampu pažiūrėti – žodžiu, bet koks tikėjimas mokslu praėjo, užsidegimas mokytis irgi ir iš universiteto jis ne už ilgo netgi buvo išmestas.

Taip jis atsidūrė armijoje (1946- 48m. Pietų Korėjoje), po kurios – aha, koks siurprizas! – grįžo į universitetą studijuoti Rytų filosofijos ir kultūros. 1950 metais toliau studijavo jau Indijoje. Grįžęs į JAV dirbo žurnalistu, dėstė kūrybinį rašymą, retoriką… Kaip atsitiko, kad teismo buvo pripažintas psichiškai nesveiku, nepaisant Žmogaus teisių organizacijų protestų, 1961- 63m. buvo uždarytas ligoninėje ir gydytas elektrošokais, daug maž sužinome irgi šią knygą beskaitydami.

(bus tęsinys)

Komentarai

Gaiva Paprastoji ∞ 2014-2016 | WEB sprendimas: justin.as