Nefantazijos. IV dalis

Pirkliai – t.y. už pinigus kažką atvežantys parduoti, tai čia nuo XV- XVI amžių tokia reikšmė. Tada laivai plaukė į kitus žemynus, parveždavo egzotiką, kolonizuodavo ten vietinius, praturtėti buvo galima iš vieno reiso – olandai iki šiol turi pasakymą „tavo laivas sugrįžo į uostą“ vadinasi, praturtėjai, nes laivas grįždavo su pinigais, turtu… Angliją tais laikais Elžbieta I valdė, karalienė- mergelė – paskui toks sugalvotas paaiškinimas tam buvo, o iš tikro, kad „Maagd“ (virgin) magus valdė, tai visai nekeista!

Ir visai nereikia pasakų apie „pradėjimą nuo šventos davasios“, žinant, kad magų sugebėjimų arsenale buvo padaryti daiktus iš nieko: iš plaštakos, pirštus laikant reikiamai, tam tikru kampu, buvo „traukiama“ siūlas, audinys, rūbas… Kas nori. Jei Dzeusui galėjo iš galvos, autogenezės pagalba, gimti Atėnė, tai moteriai magei iš savęs „ištraukti“ vaiką, sūnų turėjo būti normaliausias dalykas… Kažkaip įdomiai, Maagd – nekalta mergelė, o Magdalina – jau prostitutė, nes reikia paaiškinti, iš kur ji žmonių kopijas traukia… Ir jokio Kristaus kaip vyro jai tam nereikėjo, kur magės valdė – išmintingos baltos moterys – ten visur Mergelė su kūdikėliu garbinama buvo, o tas kūdikėlis, panašu, ir yra mūsų žmonija…

Templieriai dar žinojo, jog Merovingų (iš jūros atėjusių) kraujas – teisėtas valdovų kraujas, jie Magdeleną garbino – magam priklausė pasaulį valdyti, o ne karaliams (Karolingų kraujas jau neteisėtas). Dabar daugiausia ką išminčiai ar mokytojai gali, tai prieiti prie tos kitos realybės, pasižiūrėti tenai esančius viso ko atvaizdus. O magai, matomai, ne tik prieidavo prie atvaizdų, bet juos sugebėdavo materializuoti „iš oro, iš nieko“… Kaip tik apie tai – nefantazijas – ir pašnekėkim toliau.

Anri Korben (1903-1978) buvo prancūzų filosofas ir islamo tyrinėtojas, didžiausias autoritetas Irano sufijų mistikos ir šiitų gnosticizmo klausimais.. Buvo tarptautinės bendrijos „Eranos“ narys – joje būrėsi archaikos, mistikos, hermetizmo tyrinėtojai iš viso pasaulio, tokie, kaip C.G. Jungas, M. Eliade, G. Šolem ir kiti.Čia pateiksiu jo pranešimo, skaityto 1964 matais Paryžiuje, konspektą.

Ką europiečiai vadina „įsivaizduojamu“, yra fantazijos, tai, ko nėra ir būti negali. Bet Irano teosofai tai įvardina „aštunto klimato“ prasme – labai realios realybės. Jei tik turi organą, kuriuo gali ją matyti, patirti.: ir būtent tas organas yra „įsivaizduojanti“ arba „pažįstanti (kognityvinė) vaizduotė“. Na-Koja-Abad arba Aštuntas klimatas – tiesioginis vertimas būtų „šalis niekur“. Bet tai nėra sufantazuota vieta!

Jaunas persų šeichas Sochravardi, XII amžiuje atgaivinęs senosios Persijos teosofiją islamiškame Irane, yra sukūręs stebuklingų istorijų, kurios tuo pat metu yra ir vizijos, ir turi dvasinės inicijacijos prasmę. Kiekvienos istorijos pradžioje jis susitinka nepaprasto gražumo aukštesnio lygio realybės atstovą, ir klausia jo, kas jis toks ir iš kur atėjęs… Iš esmės, tie pasakojimai yra gnostiko patirtys, papasakotos kaip keliautojo ar belaisvio, besistengiančio grįžti namo, istorijos (ar tai Homero kūrybai kitokią prasmę nesuteiktų?). Viena tokia istorija vadinasi „Purpurinis angelas“ – mūsų pasaulio tamsa redukuoja nepaprasto grožio būtybės grynos šviesos spindesį iki purpurinės sutemų spalvos (tai paaiškina bažnyčios tarnų dėvimą purpurą – turi pretenzijas būti gryna šviesa šviečiančiais?)…

Ta būtybė pasirodo beesanti Kūrėjo pirmagimis Protokristos, atėjęs iš už kalno, pavadinimu Kaf (iš ten kilę mes visi, ir į ten grįšime). Kalnas Kaf yra kosminis kalnas, sudarytas iš viena po kitos sekančių viršūnių ir slėnių, dangiškų sferų pagalba. Kiek ilgai reikia eiti nuo jo vedančiu keliu? – Nesvarbu, nes visada grįši į ten, iš kur išėjęs. Bet grįši ne visai toksai pats: kitoje Kaf kalno pusėje pergyvensi aukščiausiąjį savo Aš. Kaip Chizra (atba pranašas Elija), tu pasinersi į Gyvenimo šaltinį, pažinsi Tikrąją Realybę… Iš to šaltinio išeisi, įgijęs sugebėjimą be didelių pastangų tenai sugrįžti, kada panorėjęs – pats tapsi Chizra.

Terminą „šalis niekur“ sukūrė pats Sochravardi ir jis tiksliai atitinka pirminę žodžio „utopija“ prasmę.Tai nėra klasikinis graikiškas žodis, jį sukūrė Tomas Moras, rašydamas apie vietą, kurios mūsų pasaulyje nėra (nebėra?), bet ji realiai egzistuoja… Gal todėl Tomo Moro vardą ir pavardę prasminiai galima išversti kaip „mirusį protą“- kad į ten pakliūti, proto veiklą reikia sustabdyti… Mat labai įvairialypė topologija atsiveria iš vizijų išeities taško – būsenos tarp atsibudimo ir miego. Pvz, šijitų mistikai ją vadina „nepasireiškusio Imamo šalis“…. Utopistas nėra fantazuotojas, jis yra keliautojas po kitos realybės šalis. Klausimas, kaip tokiu tampama? – Tradicinis islamas atsakymo tam neturi. O tai, kas mūsų šiandien vadinama socialine ar politine utopija, yra parašyta ne visai šitą pradinę prasmę turint omeny.

Mistiniai islamo miestai Džabalka, Džabarsa, Chyrkalja topografiškai randasi už ribos, ties kuria baigiasi bet kokie dar prie mūsų pasaulio priklausančių išmatavimų taškai. Kai pereinama į dvasinę sferą, klausimas „kur“ tampa beprasmis. Ir fizinis persikėlimas iš vienos vietos į kitą čia jokios įtakos nebe turi. Nes tai – įėjimas į vidų, kas paradoksaliai rodosi – pergyvenama – kaip lyg ir tai vyktų išorėje! Nusisukama nuo išorinės realybės ir pasineriama į save, pareinama namo – ar bent jau judama ta kryptimi. Ir paradoksas: kai tik šis perėjimas į vidų įvyksta, vidinė realybė atsiveria kaip nauja išorė, apsupa, tampa reali… Ši dvasinė realybė nesiranda kažkur materialine prasme. Priešingai, mūsų gyvenamas materialinis pasaulis randasi dvasinės realybės viduje. – Tai supratus, galima toliau kalbėti apie vizijų patyrimą, pergyvenimą.- ir bus labai aišku, jog kalbama ne apie fantazavimą, įsivaizdavimą, nors, žmonės dabar dar tik tai ir sugeba…

Mes nebe galime suvokti skirtumo tarp galvojimo/mąstymo ir būties.

O skirtumas yra. Jį galima žinoti, pergyvenus, palyginus, pajautus asmeniškai – jokie mokslo pasiekimai nepadės… Reikia turėti bent jau teisingą Kosmogoniją: kokie pasauliai egzistuoja šitoj tradicijoj? – pirma tai Jausminis, fenomenų pasaulis (molk), kurį sudaro žemiškas pasaulis, valdomas žmonių dvasių, ir žvaigždžių visata, valdoma sferų dvasių. Antra – viršjausminis pasaulis, kur randasi Dvasios ir Angelų dvasios (malkut), jau minėtieji mistiniai miestai. Jis prasideda „kitoje kalno Kaf pusėje“, nuo devintos sferos… Trečia – tai grynų archangeliškų inteligencijų visata. Šiems trims pasauliams atitinka ir jų pažinimo organai: pojūčiai, kognityvinė vaizduotė ir intelektas (kūnas, siela ir dvasia)… Toliau mes nebe priklausom nei nuo empiriškai pažįstamo pasaulio, nei nuo abstraktaus intelekto… O jų tarpe randasi pasaulis, juos tiek skiriantis, tiek ir rišantis – mundus imaginalis.

Mundus imaginalis pažinti, patirti reikia specialaus organo, specialios įsivaizdavimo jėgos, kurios pažintinis (kognityvinis) sugebėjimas yra toks pat realus, kaip ir pojūčių ar intelektualios intuicijos, ir tai – jokios nefantazijos ar vaizduotės žaismas…. Islamo tradicijoje, septyni klimatai yra pažįstami pojūčiais. O Aštuntas klimatas irgi turi išmatavimus ir tęstinumą, formas ir spalvas, bet potyriais iš fizinio kūno jų jau nebe pažinsi. Tam jau reikia pažintinės vaizduotės jėgos – dvasinių pojūčių.

Tai – pilnai objektyvus ir realus pasaulis, kur randasi analogai viskam, kas egzistuoja ir mūsų apčiuopiamame pasaulyje. Išvertus iš arabų kalbos, jis vadintūsi Mundus archetipus – Platono idėjų pasaulis – „platono pasaulio archetipai“. Archetipai – individualių daiktų ir objektų vaizdai: tada tai yra Aštunto klimato rytinis regionas vardu Džabalka – ten tie vaizdai randasi, prieš rasdamiesi mūsų pojūčių pasaulyje. Vakariniame regione – miestas Džabarsa, kur atsiranda sielos, palikę mūsų pasaulį. Taip pat tenai yra visų mūsų minčių, norų ir darbų, nuojautų ir elgesio formos….

Kartu šitie miestai sudaro Mundus imaginalis. Jis negalėtų egzistuoti intelekto pasaulyje, nes yra nematerialiai materialūs, turi išmatavimus, pastovumą ir tęstinumą – savotišką kūniškumą. Gal todėl protas jų realumą ir neigia: ne jo teritorija. Kaip ir ne fizinio kūno pojūčių… O jis vis tiek metafiziškai reikalingas, be jo neįmanoma!

(bus daugiau)

Komentarai

Gaiva Paprastoji ∞ 2014-2016 | WEB sprendimas: justin.as