Nefantazijos. III dalis

Atsimenat gal, filmas toks buvo „Jewel of the Nile“(1985m. Su M. Duglas ir K. Turner), kur brangakmenis buvo visai ne brangakmenis, o aukščiausio dvasininko titulas pas sufijus, gyvenančius prie Nilo? Pas tibetiečius irgi yra toksai pat dvasinis titulas – brangakmenis. Glen Mullin paaiškina, koks žmogus gali būti taip vadinamas: žmogus brangakmenis yra tolygus stebuklingam akmeniui, kuris išpildo norus! Ką jis bedarytų, kuo beužsiimtų, jam visada sekasi, viskas pavyksta – pasidaro kaip burtų pagalba, ir eina į naudą ir jam pačiam, ir jo aplinkai… Kas studijuoja tibetiečių budizmą, tai yra viena iš pirmųjų koncepcijų, kurias reikia suvokti ir apie kurias medituoti: tapimas tokiu norus pildančiu brangakmeniu – atskleidimas savyje tokios jėgos.

Grįžtant prie žmogaus gyvybės vertingumo idėjos – vertingas yra žmogus/brangakmenis, o kad kažkas vaikšto dviem kojom, tai dar savaime nieko nereiškia ir ypatingos vertės neturi. Žodis „meditacija“ (kaip tai vadinama Vakaruose), neišreiškia prasmės, kurią toksai sukoncentruotas stebėjimas turi indų – tibetiečių tradicijoje. Kalba eina ne apie tai, kad sėdėti su tuščia galva, skaičiuojant įkvėpimus ir iškvėpimus… Medituoti turėtų reikšti „nustatyti savo protą struktūruotam mąstymo procesui“. T.y. „medituoti“ nėra tiktai sėdėti, stebint savo sąmonę… „Medituoti“ yra vesti savo protą labai tikslių, tvarkingų, struktūruotų stebėjimų keliu. Tibetietiškai tai vadinama „trenpa neybar zhagra“- proto priartinimas prie kokios tai tiesos, kurios mes paprastai nepastebim.

Žmogumi pilnai tapti padeda trijų rūšių stebėjimai: pirma- galvojimas apie tai, jog žmonių, palyginus su kitomis rūšimis, yra gana mažai, bet žmogaus galia, palyginus su kitom rūšimis, gana didelė… Ir kadangi mes galingi, bet mūsų nedaug, mes turime naudotis savo brangia prigimtim, panaudodami savo galią gėriui, sau ir kitiems.

Antra, ryšium su tuo reiktų tris kartus per dieną prisiminti, kad gyvenimas yra trumpas. Kad mirsime tikrai, tik dar nežinome tiksliai kada. Ir pasiimsime tik tai, kas mūsų dvasioje, viduje. – Todėl gyvenimą verta leisti, tik dvasios brangenybes kaupiant.

Trečias apmąstymas yra apie tai, jog žmogumi atsitiktinai netampame… Vieniems gal dar anksti, kiti kažką savyje jau vysto, bet dauguma „arba žino savo banko kortelės kodą, arba ne. Ir to pasekoje, prie pinigų arba prieina, arba ne, ir tokiems iš tos jų kortelės jokios naudos“- metafora tokia.

Šiuo metu mūsų planetoje yra 108 tikri žmonės – azijetiškos tradicijos sako, jog bet kuriuo momentu žemėje randasi būtent toksai kiekis Mokytojų. Kabalistai kalba apie 36, bet tai reikia padauginti iš trijų… Kaip galima suprasti iš paties Budos formuluočių, kol netapai šventas – kol netapai Arjoi – tavo savęs pajautimas išlieka toks stiprus, jog tu gali būti tik vienoje vietoje vienu metu. Bet kai tik tu tapai Arja, įgijai ir galimybę save multiplikuoti ir diversifikuoti. Tai yra sugebėjimas spręsti daug uždavinių vienu metu. Tuo pačiu metu rastis įvairiose vietose – paprastiems žmonėms atrodo, jog tu esi šimtas žmonių, o ne vienas… O iš tavo žiūrėjimo taško, tai tiesiog šimtas skirtingų tavo briaunų, pasireiškiančių šimtu skirtingų būdų šimtuose erdvės- laiko kontiniumų… Ir toks brangakmenio daugiabriauniškumas rodosi atskira tik todėl, kad taip esame įpratę matyti erdvės- laiko kontiniumą.

Jei pasižiūrėti, kaip mes „priimame“ pasaulį, pasirodys, jog tai ištisinis procesas ėmimo kokio nors vieno ar kito objekto, atskyrimas jo nuo viso likusio pasaulio, ir tą pasaulį pamirštam, matom tik išplėštąjį objektą – taip įrengtas mūsų matymas. Pvz, arbatinukas. Jis, pagal mus, atskiras nuo likusio pasaulio. Bet, tas atskirumas yra sukurtas mūsų proto: arbatinukas išniro iš visatos visumos, ir, kokių 50 metų bėgyje, greičiausiai grįš į ją atgal. Ir arbatinuko nebe liks. Visame arbatinuke nėra nieko, kas jį išskirtų kaip arbatinuką. Išskyrus mūsų idėją apie arbatinuką… Taip pat yra ir su savęs jautimu savimi. Taigi, tapti Arja šioje, nuo Asangos einančioje tradicijoje, reiškia atsikratyti šito instinktyvaus, automatiškai mumyse vykstančio matymo Visatos, kaip kažko begalinio, o savęs – kaip dulkelės toje visatoje. Ir tada, staiga, kaip stebuklu, randasi sugebėjimas pasireikšti vienu metu dešimtyje skirtingų erdvės-laiko kontiniumų.

Bet tai nepaaiškina, kaip viename žmoguje gali rastis keletas sąmonės srovių: yra tekstų, liudijančių, jog vienas ar kitas karalius tuo pačiu metu buvo keleto Mokytojų manifestacija. Pvz, sakoma, jog pirmojo Dalai Lamos mokytojas buvo kolektyvinis Atjautos, Išminties ir Galios Budų įsikūnijimas. Tik Visatos negalima išdalinti į skirtingas sroves, o jeigu mes jas matome kaip atskiras, tai tik mūsų įprastinės konceptualizacijos pasekoje… IR yra Arjos sutrumpinimas ar užrašymas, turi bendrą skambėjimą su Rojumi, kas reiškia „ruja“ , „roi“- grupinė sąmonė  – monada, t.y. Vienis, sudarytas iš daug… (Prancūziškas žodis Roi — karalius, kaip vienas, reprezentuojantis daugybę?).

„Kodėl medis yra žmogaus giminė? – pvz, dėl to, jog oras, kurį žmogus iškvepia, medis įkvepia. Ir atvirkščiai“… Ir taip viskas siejasi su viskuo.

Kadangi dabar rašant neseniai yra buvę Trys Karaliai, tai buvo proga pagalvoti apie tos dienos asocijacijas. Aišku, jog seniau buvo ne trys karaliai, bet trys Piemenys – tie, kurie žmogiškų avių bandą gano – buvo atėję kūdikėlio sveikinti. Vėliau ta prasme piemens titulo imta vengti naudoti, „piemenys“ ėmė reikšti neturtą ir vargą, tai atsirado Karalių dublis. Kodėl trys? – senoji Trejybė (dievas ir šventoji trejybė- seniau maldose tokia formuluotė buvo įprasta). Vėliau Trejybę įvardijo kaip apaštalą Andrejų (three, drie – Andrew…o dar ir medžio, tris pasaulius sujungiančio, asociacija -Tree), o jis – jūrininkų globėjas, jūrinės vėliavos turi Andrejaus kryžių, (o Poseidonas – trišakį!)… Andrew taip pat artima žodžiui „entree“ ir paaiškina, kodėl apaštas Petras, dangaus vartininkas, laiko įstrižai sukryžiuotus raktus – Andrejus buvo už Petra pirmesnis ir yra įėjimas… Žodžiu, labai dažnai nutinkantis simbolių suasmeninimas. Bet tie trys karaliai yra vadinami (ar buvo vadinami) ir Magais!

O kas yra Magas? – tas, kuriam galima, kuris turi galią, kuris gali (mag, mogen, mogenheid)… Miestas, pas senovės Romėnus buvęs Novio Magum, reiškė (naują) turgų ir vietų su tokiu pavadinimu buvo kiek tik nori. Pirkliai, nepamirškim, buvo tie, kurie keliavo vandeniu, buvo matomi kaip iš kito (mirusiųjų) pasaulio ateinantys… Magai taip pat buvo vaizduojami su smailom skrybėlėm (dažnai raudonom), greičiausiai tokia yra Robin hudo(raudonos skrybėlės) vardo kilmė – laisvi žmonės, vėliau, žinoma, įvardinti plėšikais… Bet, panašu, ir žmonės – brangakmeniai, kuriems viskas sekasi, kurie gali išpildyti norus, savo ir kitų – stebuklingi… Iš čia ir atėjimas atlankyt su dovanom. Kiolno katedroje, kaip žinia, yra trijų karalių (magų ) palaidojimo vieta – Cologne, colongi buvo vadinami klajojantys čigonai, galandantys peilius, lituojantys puodus ir išmanantys metalų paslaptis – irgi kitas pasaulis, tik požeminis… Ruro apskritis Vokietijoje, ten rūdom turtinga vieta, jei magai iš ten ėję, vadinasi iš šiaurės pusės ir keltų tradicijos (Merlinas iš karaliaus Artūro legendų, pvz, buvo magas ir su smaila skrybėle), o kai tą gotikinių katedrų tradiciją pakeitė evangelinė krikščionybė su Kristum priešaky, tai visokie evangelikai, puritonai ir kitokie panašūs ėmė raganas vaizduoti su smailom skrybėlėm (ir dabar taip vaizduoja JAV per Hallowyną)…

Tibete liudijama buvus slaptą (ar uždarą) Raudonų skrybėlių draugiją, kur magai ir stebukladariai buvo susirinkę – jei kur pasakoj yra raudona kepurė, tai jos savininkas gali keliauti tarp pasaulių… Kaip Raudonkepuraitę pas senelę į mišką, kas aiškiai buvo jau kita karalystė… Batuotas katinas taip pat vaizduojamas raudonais batais ir skrybėle – simbolis goto, keliaujančio laivais (batai) ir išpildančio norus (skrybėlė).

Viskas gerai ir gražu, bet „magas“ prancūziškai rašosi „magot“- Paryžiuje, Saint- Germain bulvare kavinė „Deux Magot“- du magai, nes fasade ir interjere yra rytietiškos išvaizdos pirklių  skulptūros – simbolizuoja, iš kur arbata rasdavosi seniau, ar kitos egzotiškos gėrybės, nesvarbu, kad dabar tą vietą kavine vadinam… Bet, „maggots“ yra ir balti kirminai, – lervos, ėdančios yrančius lavonus! O iš prancūzų verčiant, gali būti ir smulkūs pinigai (mažai verti), arba mažai ko verti žmonės – žemės kirminai… Žodžiu, iš kurios pusės pažiūrėti, kas žiūrėjo ir kuriais laikais… Iš lervų išsirita vabzdžiai, galintys skraidyti, taip susiriša vanduo ir oro okeanas – ir skraidančiais laivais pirkliai keliaudavo? – Skraidantis Olandas, pvz, kuriam vėliau, kai laivai nebe galėjo skraidyti, vaiduoklio legendą prikabino?

(bus daugiau)

Komentarai

Gaiva Paprastoji ∞ 2014-2016 | WEB sprendimas: justin.as