Kova dėl geografijos (IV dalis)

Faktas, kad kurį laiką smarkiai globalizavęsis, pasaulis sparčiai antagonizuojasi – visi ėmė sparčiai atsiskyrinėti vieni nuo kitų – su rusais jau seniai niekas nešneka, britai iš Europos pareiškė pasitraukiantys, Trumpas tik apie JAV galvoja ir tik jos interesus į priekį stumia… Net Europos Sąjungą bandys vienyti ir link federacijos stumti, patyliukais įstatyminę bazę keisdami – amerikonais nusivylę, rusus boikotuoja, kiniečiai per toli, britams špygą, nuo atbėgėlių ir islamistų irgi sienas reikia statyti ir juos tik oro tiltais įsivežti, pagal poreikį… Bet, ar turi kas nors kokį toliau siekiantį planą, ką daro ar ką reiktų daryti? – panašu, kad ne. Ir Chazinas irgi sako, kad ne… Britai kai nubalsavo atsiskirti nuo Europos, matomai planavo sau kaip atskirą rinką, vietoj europinės, arabų pasaulio teritorijas pasiimti. Izraeliui tada būtų buvęs galas, nes jo nebe reikėtų, kaip Arabų pasaulį civilizuojančio ir policionuojančio, tuo būtų užsiėmus UK. Buvo ir kitų požymių, kad Izraelio laikas baigiasi – Obamos administracija ir H.Clinton mieliau atstatinėjo santykius su Iranu, nei rėmė Izraelį…

Kas paaiškintų, kodėl Izraelis persiorientavo paskutinę minutę ir parėmė Trumpą į prezidentus – jų pasaulis išliko koks buvęs, ir jie kol kas pasaulyje išlieka, kur buvę… O ką britams daryti? – kaip visada, parėmė Prancūziją, kad teisingas prezidentas būtų išrinktas, iš teisingo inkubatoriaus, ir dabar, pastoviai gali sėti prieštaravimą tarp Prancūzijos ir Vokietijos, jei tik reikia, ir tokiu būdu išlaikyti įtaką europinėj rinkoj – kur du pešasi, trečias visada laimi… Chazinas apie Rusiją irgi aiškiai šneka: po Jelcino mafijoziniai klanai išsirinko sau tokį kaip ir arbitrą, kuris jų visų interesus tarpusavyje derintų ir taiką palaikytų. Tie oligarchai, kurie su planu nesutiko, buvo išbrozdinti iš šalies – visokie Berezovskiai, Abramovičiai ir pan. O kiti taip neblogai su Putinu ir pagyveno. Tik visos marionetės kažkokiu momentu išeina iš po kontrolės ir panori valdyti pačios… Netgi rašytojų sukurti personažai taip elgiasi jų rašomame romane. Liaudis, žinoma, irgi tą idėją palaikė. Bet, kas toliau? Koks planas?

Planą, panašu, turi tik globalistai, jiems nežemiškos kilmės parazitų sudiktuotą. Globalistus kol kas apstumdė, bet jų plano niekas neatšaukė ir kuo nors kitu nepakeitė. Jeigu žmonės turi pasirinkimo teisę, tai kokia teise čia kažkokie svetimi parazitai šeimininkauja? O gal reiktų išsiaiškinti, žmonės – tai kas jie būtent tokie? O kas – visi kiti? Ir kas iš tų dvejų esame mes? – „kaip pavadinsi, taip nepagadinsi“ manau negalioja šiuo atveju, nes kuo (save) vadini, tai taip pašauktas ir atsiliepi…

Jonas Gervė nėra vienintelis, kuris teigė, jog būti moterim ar būti vytu yra duotybė, ir pirminė duotybė. Kažkada kažkur, kur tas pirminis taškas dimensijose ar visatoje bebuvo, mes radomės arba kaip vieni, arba kaip kiti. Viskas. Ką noriu pasakyti? – ogi kad abstraktus terminas žmogus tiek ir tėra, abstrakcija. Realiai neegzistuoja. O pavadinimas reiškia ne tą, ką manome, kad reiškia. Prisiminkim Homo sapiens ir Romėnų teisę. Būtent Romėnų teisėje žodis Homo ar Hom naudojamas… vergo prasme. Vergo, darbininko, to, kuris yra kažkieno nuosavybė, kuris nėra laisvas naudotis savo darbo rezultatais (o tik turi teisę į atlygį).

Dar daugiau. Jis iš viso, negali būti laisvas… Ir tada tikrai nesvarbu, ar kalba eina apie vyrus ar apie moteris – kaip save vadini, leidiesi vadinamas, taip tavo likimas ir klostosi. O Romėnų teisė nėra istorija – ji vyrauja dabartinio pasaulio teisėsaugos sistemoje kaip dažniausiai naudojamas pagrindas: visos Vakarų pasaulio konstitucijos rašytos, ja remiantis. Ir joje daug įdomybių: šneka eina apie patricijus ir plebėjus. Jie niekada nėra subendrinami į vieną, abstraktų ar ne, terminą.

Patricijai yra su visomis teisėmis gimę ir jokie įstatymai jiems nerašyti.

Plebėjai, pvz, turi teisę dirbti, teisę į atlygį, teisę būti prižiūrėti. Teisę būti piliečiais. Visi įstatymai yra rašyti jiems: jie negali būti ne kažkurios valstybės piliečiais, ir negali būti be šeimininko. Ir laisvi jie negali būti, iš principo. Lotynų kalboje Hom yra vergas, o laisvas gimęs yra vyras. Patricijus ir pater turi tą pačią šaknį, tėvas ir dangus, kaip ir motina ir žemė, simboliškai tapatinamos poros… Įdomu, kad buvo laikai, kai Urano planeta buvo vadinama Pater. – iš jos gal į Žemę tą technokratinę civilizaciją galas ir atnešė? – Žemėj prisivogė moterų, kas iš jų sąjungos gimę, tie laisvi ir privilegijuoti, valdo Žemę „tėvo vardu“ – imperatoriai ( in pere)… Visi kiti padaryti iš molio (humuso), darbui ir tarnavimui… Ir melstis įpratinti, kad Žemėje vis būtų taip pat, kaip ir danguje, vis savo vergystės šaknis patvirtindami.

Žinant, kad, pvz, carinėje Rusijoje, pakrikštijimas automatiškai reiškė tapimą Caro (Cezario, kiesoriaus, Keizerio) vergu ant visai, o ispanai Pietų Amerikos indėnus krikštydavo, prieš žudydami, kad jie Vatikano nuosavybe taptų ir viskas, kas po jų lieka, Vatikanui ir pereitų (tėvui, kaip iš „fati ir muti“), tai galima suprasti, kodėl krikštijamasi buvo nenoriai… Ir vadinasi, kad iš laisvo tave vergu padaryti gali, o iš vergo laisvu jau nebe? Arba, kad dar buvo daug ir kitokių asabų – vyrų ir moterų, kurie nebuvo nei patricijai, nei humusai, juos tik reikėjo pasidalinti ir nulenkti. Nors, jei krikštijo prieš žudydami, kaip ir kryžiuočiai, pvz, tai dalinosi žemes ir turtą, o kitokių, nei humusinių tokiu būdu ir nebe liko. Arba tik pasislėpę – raganų, pvz. už tai įbūdavo ieškoma nirtingai ir kruopščiai?… Nes, prieš patricijams čia įsigalint, vyrai ir moterys Motinai meldėsi. Nors, vietinių vyrų gal jau ir tada nebuvo, tik moterys – todėl tuos iš dangaus į čia taip labai ir patraukė?

O humusiniai plebėjais buvo pagaminti ir tokiais ir visada bus- ‘palikit liaudį eiti jos tamsiu keliu’… (F.Nyčė)

(bus daugiau)

Komentarai

Gaiva Paprastoji ∞ 2014-2016 | WEB sprendimas: justin.as