Kova dėl geografijos (III dalis)

Tokias pačias pretenzijas  – jog XXa. buvo jų amžius – turi ir Rusija. Apturėjusi revoliuciją, laimėjusi baisų karą, stačius komunizmą, skridus į kosmosą, ir, dar amžiui nesibaigus, spėjusi šlovingai išsivaduoti… Ir XXI amžių jie irgi jau iš anksto savu pasiskelbę. Tą patį šneka ir Kinija apie save, ir, netgi Afrikos kontinentas save irgi galėtų pasiskelbti tokiu pat aktualiu.

Kinija vykdo „globalizmą iš apačios“savo piliečių kojomis, tyliai, kantriai, atkakliai ir nenumaldomai. Ir arba į akis nekrenta, arba matyti ir to suvokti nenorim?O jų visur daugiau ir daugiau, ir jokių skurpulų jie neturi niekam. Kaip ir islamas – labiausiai paplitusi religija, ir, visoje savo teritorijoje sunaikinanti kitas, senesnes religijas, bet ir kultūras, etniškumą – standartizacija ir globalizacija žiauri. Kaip amerikonai su tokia konkurencija tvarkosi? – ogi todėl jų globalistai ir sako, kad su geografija baigta.

Kitos vietos, kitos tautos, kitos religijos, niekas nesiskaito, nes… viskas faktinai jau mūsų: korporacija Amerika didumo su visu pasauliu. Tada nelieka nei su kuo kovoti, ir nelieka netgi kam kovoti, jei geografijos nebėra. Tavęs nėra žemėlapyje, nes nebėra žemėlapių.

Nepaprastai įdomu, jog paskutiniu metu lygiai tokie patys kalbėjimai sklinda ir iš Rusijos pusės, orientuoti į save, savaime aišku. Ypatingai interneto platybėse pakanka piliečių, rimtu veidu teigiančių, kad Amerika neegzistuoja – jos nėra ir niekada niekas jos nematė… Ir visų kitų žemynų nėra irgi.Reali yra tiktai Eurazija, kurioje visi ir gyvename, manydami, kad gyvename atskiruose kontinentuose. O ir pati Eurazija gali būti žymiai didesnė, kitos formos ir t.t. Žodžiu, ne tai, ką mus mokykloje mokino, kai mokino. Ir, visas tas kontinentas faktinai yra rusų.

Galima sakyti, kad tai – visiška nesąmonė, bet aišku viena: eina kova už žmonių protus. Jeigu realybė egzistuoja pagrinde mūsų galvose – mes kiekvienas nešiojamės su savim pasaulio geografinį žemėlapį mintyse, tai tereikia sudaryti kritinę masę kitaip galvojančių – turinčių kitokį pasaulio vaizdą mintyse, ir prašau, Žemė iš plokščios jau apvali (Koperniką prisiminkim)…O amerikonų galvose visas likęs pasaulis ir taip fragmentuotas ir nepilnas, o juos įtikinus, kad „esate tiktai jūs“ tai likęs pasaulis iš jų galvų ir visai dings… Ir rusai užsiima tuo pačiu.

Žinoma, visi tie geografiniai žemėlapiai labai įtartini. Jau vien tai, kad žemynų kontūrus nuolat skalaujantys vandenynai, tik per XX amžių jų formą turėjo ženkliai pakeisti, o kur dar du tūkstantmečiai po Kristaus? – kaip gali žemynų kontūrai visą laiką išlikti tokie patys ir atitikti realybę? Arba pažiūrėkim į Jungtinių Tautų emblemą, kur pasaulio centras parodytas Arktyje ir visi žemynai pasklinda iš jo į skirtingas puses – bet visuma kaip ir viena. Tame gali būti daugiau racijos, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, jei prisiminti, jog iš Europos į Niujorką skrendama per Islandiją. O iš Australijos į Pietų Afriką – per Abu Dabį. Ant gaublio žiūrint – ir ant mums įprasto žemėlapio – rodosi, gal jiems galvoj negerai? – O pažiūrėkit ant tokio plokščio Žemės žemėlapio, tiesios linijos gaunasi būtent tokie maršrutai. Matomai, pagal panašius žemėlapius ir skraidoma.

Gondvanos teorija, apie tai, kad Žemėj kažkada visa buvo žemynas ir tik vėliau suplyšo į dabartines dalis ir viena nuo kitos nutolo, bet jei sudėti, tai susideda ir tinka atgal į rutulį – yra aiški teoretinė nesąmonė, nes praktikoje tie žemynai jau senų seniausiai vieni kitų kontūrų turi neatitikti… o dabar netgi Kanados rytinė pakrantė atitinka, jei uždėti ant viršaus, dubluojant, Sibiro rytinę pakrantę – tai ar tuos žemynus kas serijiniu būdu štampavo, ar jų atvaizdus mums nepasivargino paįvairinti, žemėlapius paišydami?

Ir laiko juostos kažkokios keistos irgi.: nuo Grinvičo meridiano į abi puses eina pliusinis ir minusinis laikas… Ir visai mes 24 val. negaunam. Turim 12 ir 12 val. , naktį ir dieną, pusę gyvenam, pusę miegam. – Panašu, kad realybė, kokią mes ją žinom, jau kada ėmusi griūti – žmonės jos visos neišlaiko?  -Tik pusę, pvz… O išnykti nenori niekas, todėl mažėjantį jos plotą kiekvienas traukia į save, tvirtindami, jog realūs yra jie, o nerealūs – visi likę…

Arba gal čia seniai žadėtas ir pranašautas dimensijų, iki šiol mūsų realybės erdvę sudariusių, atsiskyrimo procesas: kas su kuo ir kas atiteks kam. Kiekvieni nori atsiriekti sau kuo didesnį realybės gabalą. JAV per savo įtakos globalizavimą, Kinija – apgyvendindama viską kiniečiais, UK prisiminė savo kolonijas, rusai – darydami ideologinę įtaką.

Nes kampanija išvystyta didžiulė – Ruskij Mir – nesvarbu, kur kas randasi, jei prijauti mums, tai esi mūsiškis… Per kokią ten interviu internete kažkas klausia, “ aš Vokietijoje randuosi, tai ar man jau lagaminus krautis?“ – Ne, išgirstam atsakymą, „tu jau esi čia, su mumis, tiesiog, dar likę tavo draugų, giminių, kontaktų Vokietijoje, todėl tau atrodo, kad tu Vokietijoje… O iš tikro jau su mumis“. Taip gimsta internetinė Rusija, mūsų akyse, bežiūrint. Tai čia ateičiai. Bet, ateitis bus, kokia buvus praeitis, o praeitį jie jau kada savinasi – visa pasaulio istorija yra jų istorijos dublikatai; visos imperijos visais laikais – jų imperijos, didumo per visą pasaulį dublikatai. Ir kalba jų seniausia, ir visų kalbų pramotė, ir žmonės jie vieninteliai,balti, visi kiti – nežinia kas.

Gerai, manykim yra tokios pranašystės, kad Rusija pasaulį gelbės ir išgelbės – bet, kada jos darytos ir kas tada vadinosi rusais? Jeigu rusai reiškė laisvi, ar laukiniai, ar raudonplaukiai, ar, netgi Rusijos teritorijoje gyvenantys, tai kodėl kalba būtinai turi eiti apie juos, tuos, kurie dabar Rusijos teritoriją užima? kariavo, naikino, viskas maišėsi, ir vis tiek, liko tokie patys ir tie patys? – čia aš teoriškai klausiu.

(bus daugiau)

Komentarai

Gaiva Paprastoji ∞ 2014-2016 | WEB sprendimas: justin.as