Kova dėl geografijos (II dalis)

Naują pasaulio tvarką kažkaip asocijuojam su piktavaliais individais, masonais, konspiracijos teorijom – gal tai – specialiai suformuota dūmų uždanga, o gal finansinis kapitalas, būdami judėjų tautybės ir kabalah besiremdami, kokią tai  sau pasaulį pajungiančią tvarką ir bando alchemistiniais ir maginiais būdais sugeneruoti ar išlaikyti… Bet demokratai ir federalistai apie Naują Pasaulį ir jo Tvarką prakalbo, pvz: B.Klintono lūpomis, nors gal jau neatsimename. Ir būtent jis XXI amžių paskelbė (irgi) būsiant JAV amžiumi. E.Fukujama, irgi  maždaug tuo metu, paskelbė, jog istorija įvyko – misija išpildyta- ir dabar jos nebe reikia, ji pasibaigė  (apie 2000 metus tai buvo). Tada pasimatė ir geografijos pabaiga: pasaulis bus be sienų, be valstybių.

Nes erdvė ir atstumai tapo įveikiami akimirksniu, technologijos pagalba, ir nebe teko buvusios, turėtos reikšmės. 1997m. labai daug sakantis Britų Telekomo reklaminis sloganas – Geography is history… Čia jau prasideda Utopija tiesiogine to žodžio prasme, nes prepozicionuoja ne erdvinio pasaulio egzistavimą. O laikas be erdvės virsta greičiu, jei atsimenat…Pasaulis įsisuka vis greičiau… Kai tuo tarpu bankai, finansistai ir milijonierių klanai – pavieniai žaidėjai, kuriems į valstybių sienas irgi nusispjaut, bet jie taip jau įpratę, pasaulį įtakoti per oficialius valdymo organus, per oficialius administracijos vienetus – jie geografiją kaip kelia vėl į svarbią vietą, siekia jos atgimimo: JAV kongresas 1987 metais įsteigė kasmetinę „Geografijos žinojimo savaitę“, geografijos dėstymas grąžinamas į aukštąsias (ekonomikos) mokyklas. Tradiciškai georgafija, buvusi „all about chaps and maps“, dabar tampa vos ne patraukliausia disciplina… Pasirodo, XXa. buvo geografijos amžiumi!

Neil Smith yra rašęs, jog „JAV nacionalumas ir valstybingumas yra Achilo sausgyslė globalistų, taip pat ir amerikoniškųjų, planams. Kol kas ji suveikė. Iš kitos pusės, Trumpui svarbiausia ekonomika, o valstybės politinius interesus nulemia jos ekonominiai interesai – tokiu būdu kuriamos imperijos. JAV dominavimas pasaulyje radosi per jos ekonominę ekspansiją – kai bankai ir kiti finansiniai kaubojai apsižiūrės, jog JAV federalizmas ir administratoriai valstybės versijoje 0.2 (ar kažkelintoj kitoj, sekančioje, kokią kol kas nepavyko įdiegti), nesiruošia panaikinti ekonominio JAV viešpatavimo pasaulyje, jie tik nori panaikinti geografinius to įsigalėjimo įrodymus – jei nebe liks žemėlapių, tai niekas negalės pastebėti, jog jie visi nuspalvinti amerikonų spalvomis. Ir tada jų interesai vėl susijungs, ir priešiskumo nebe liks… Ir be geografijos, be žemėlapio, be savos žemės liksim visi, oficialiai.

John Berger rašė, jog „pranašystės ateičiai ima daugiau šnekėti apie geografines, o ne apie istorines projekcijas. Erdvė, o ne laiko tekėjimas nuo dabar ima turėti pasekmes mūsų gyvenimui. Mes dar tiktai atveriam sugalvotos mums geografijos archyvus, bet jau dabar aiškėja, jog to pasekoje apsižiūrint, kokio didumo yra iki šiol nuo mūsų dėmesio pasislėpus buvusi JAV imperija, privers mus fundamentaliai iš naujo imti pergalvoti ir pačią istoriją“.

Amerikos imperijos augimas buvo du karai XX amžiuje ir trečias prasidėjo 2001m. Prieš išgalvotą ar su(si)kurtą priešą, kaip visada, tik teoriškai, kai tai, kas, tuo šydu prisidengus, iškovota, yra labai reali teritorija. Nes, imperija turi būti planetarinė. Po pirmųjų pergalių Afganistane ir Irake JAV armijos daliniai valstybinės vėliavos jau nebe kėlė – kad per daug ne badyti akis tuo, kokia prasmė viso to, kas vyksta. Geografija taip pat grąžina mintį prie naftos, bet, viską mesti į tradicinę kovą dėl resursų yra neteisinga. Karas su terorizmu yra ir daugiau, ir mažiau nei karas dėl naftos.

Islamo globalizmas yra alternatyva (JAV) globalistų globalizmui – globalizmas iš apačios. Sėkmingas karas su teroru, terorą pasaulyje būtų sumažinęs, o ne padidinęs. Baimė irgi jau globalizuota – rezultate bijome to, kad bijome… Bijome ko, apie tai jau  nediskutuojama. Terorizmas irgi nebėra, kas buvo – jis pavirto verslu, valstybės forma. Taip aiškiai pasirodo, kad valstybė globalizmui ne priešininkas – globalizmas yra greičiau iš savo ribų išsiliejusi, pasaulį baigianti užlieti valstybė. Pagrindinis klausimas, kas bus jos viršūnėje ir kieno rankos viską į savo kišenes bus susigriebę… Todėl amerikonams dar nebuvo taip smarkiai priešinamasi, kaip dabar, tik eilinių žmonių pusės neatstovauja niekas ir žmonėms nei vienos pusės pergale nėra priežasčių džiaugtis.

Galima jaustis tokiais žiūrovais – ar rėmėjais – iš šalies, tegu mušasi, girdi, mes pažiūrėsim, jei jau mūsų dalia tik duona ir žaidimai… Ir tokią iliuziją mums ir kuria kasdien tv ekranas, kompiuterio, telefono ekranas – jūs žiūrovai, per stiklą, jūsų neliečia. Kai realybė yra atvirkštinė ir tragiška – bet kuriuo atveju, kas belaimėtų, mes, žmonės, esame tos košės viduryje, centre, viskas vyksta mūsų rankomis – mokesčių mokėtojų pinigais, sugriautu, sunaikintu mūsų turteliu, sveikata ir gyvybe – resursai, dėl įtakos kuriems pešamasi, kuriuos norima valdyti, versti tarnauti sau, jais naudotis ir esame mes, žmonės.

Tiksliau, beždžionės ir skruzdėlės, todėl mums niekas ir nedaeina, ir pasipriešinimo visam tam kibirkštėlių irgi nėra.

O pasaulyje tuo tarpu yra, kas praskaičiavęs situaciją daug ėjimų į priekį  ir link ten suka. Gal jie – ne visai šios Žemės gyventojai, arba gal jų patarėjai tokiais yra… Normaliai, jei žinome, ką norime pasiekti, skaičiuojam žingsnis po žingsnio to tikslo link. Tik kad žmonija pati iš savęs kaip ir nieko pasiekti nenori, nors, taip kaip yra, irgi nepatenkinti. O aukščiau minėta publika žino, ko nori ir į kokią vietą, kuriuo metu ir kokiam stovyje Žemę nori pastatyti… Ir žingsnius skaičiuoja nuo to tikslo atgal – ką reikia padaryti, kokią problemą sukelti, kad žmonės patys, kaip reakcija į tai, eitų vis arčiau, kad prašytų patys griežtų priemonių ar naujos tvarkos. Nes, matomai, jei žmonės kažko nenori, tai tu jiems to ir nepadarysi. Todėl pastoviai atsirandame situacijoje, kad norime patys. Ir niekas su mumis tada jau nesiginčija…

(bus daugiau)

 

Komentarai

Gaiva Paprastoji ∞ 2014-2016 | WEB sprendimas: justin.as