Kova dėl geografijos (I dalis)

XXa turėjo įeiti į istoriją kaip JAV amžius. Bent jau iš jų pusės rašomą istoriją skaitant, rodosi, kad taip ir buvo. Vos ne… 1970 pradedant, ta jų šlovė ima byrėti: Vietnamas, Nikaragva, Iranas, ekonomikoje Japonija ir Vokietija tampa konkurentėmis. Pietryčių Azija sekė ir savi industriniai centrai JAV ištuštėjo. Ekonominį konkurentų augimą finansavo pati JAV ir nauda iš to irgi grįžo į JAV, bet finansuotojams, o ne valstybei. Reiktų įprasti skirti Valstybę, t.y. administraciją, „federalus“ su prezidentu priešakyje nuo bankų su milijonieriais – finansinį elitą. Kuo geriau gyvena antrieji, tuo prasčiau sekasi tvarkytis pirmiesiems: pasakiškai turtėjantis finansinis elitas automatiškai reiškia krizes valstybėje ir skurdą , netvarką, griuvimą visose jos srityse.

„Socialinė valstybė“ kokių prisiformavo pokaryje Vakarų Europoje ar socialistinė, kokių Rytų Europoje buvo (ir mes tokioj gyvenom), fašistinės valstybės, diktatorinės netgi – tai vis yra stipri nomenklatūra, valstybės, kur gyventojai kažką turi dauguma ir po truputį, ir viskas valstybėje daug maž laikosi pusiausvyros taške. O kai tiktai tie, kurie savą biznį suka, įsisuka ir į valstybines instancijas ir priverčia jas dirbti sau, tai valstybė irgi tampa jų pavaldiniu ir auka, kaip ir jos pavaldiniai – piliečiai… Reikia suprasti, kad apie žmonių interesus neina kalba nei vienu, nei antru atveju. Žmonės nesiskaito, jie yra resursas vienų ar kitų planams ir priedanga interesams. JAV yra pavyzdys, kaip visą XX amžių valstybininkai, pirmiausiai sutvarkę laisvus verslininkus (per Depresiją ir II Pasaulinio karo pretekstu), kovėsi su bankais ir finansistais. Nes sąjungoje sugyventi, ar kai interesai sutapo, tie laikai praėjo – tos galimybės pelnui išnaudotos. Dabar arba vieni, arba kiti viską į save traukia.

Obama buvo „federalas“, stiprino valstybės įtaką, sudarė sąlygas valstybinių ir su jomis susijusių institucijų pelnui. Trumpas atėjo kaip kaubojų bankininkų ir laukinių kapitalistų atstovas, todėl jis atrodo iš praeities, dar iš laikų prieš Depresiją – jokios taisyklės jiems negalioja, ima ką nori, sako, ką nori – jokių iš to išvadų daryti nereiktų ir prognozių irgi – jie patys sau ponai, įstatymai ne jiems rašyti, valstybė jiems jau tik trukdis…. Demokratų partijoje, kai H.Klinton su B.Sanderu susirėmė ir nugalėjo, tai nugalėjo federalų gobšumas, kad gyventi šiandien, prisiplėšti visko šiandien – aklas ir ateitim nesirūpinantis gobšumas, manantis, jog šiandiena truks amžinai. Sanderso rėmėjai, pastebėkit, daugiausia – progresyvus jaunimas, naujoji kairė, žali, LGTB ir visa kita, kas iš federalų ir Obamos lizdo, bet jie norėjo įdiegti sekančią federalų versiją, kokybiškai kitą valstybę – ekonominius resursus žemėje nori perimti ir dalinti pagal tikslingumą, nes jų jau mažai, pinigus panaikinti kaip po tokius – visiems dalinti po truputį ir kad niekam dirbti nereiktų. Bet kad gyventi irgi nereiktų – nieko negaminti, nieko ne vartoti, sėdėti viduj, prie ekranėlių, nejudant, pamiršus, kad kūną turi – valgyti subalansuotų elementų kapsules, malonumą jausti, stimuliatorius ir reguliatorius tiesiogiai į smegenis pasijungus, būti šiandien vyrų, o rytoj – gal moterim, gal niekuo ir negalėti nei pirstelti, kad Centrinis federalų kompiuteris to neužfiksuotų…

Ar dabar neapsidžiaugėt, kad kol kas Trumpas laimėjęs? – jeigu jį ir ką jis atstovauja ilgesnį laiką valdžioje palaikyti, tai pasaulis nusiris į Tamsiuosius amžius, į feodalizmą ir blogiau – atvirą kriminalizmą ir mafiją, privačias armijas, teroristų valstybes, neintegruotas laukines kultūras, mirštančios civilizacijos ir pasenusių baltųjų socializuotų bendruomenių kūne… Man juokingi žmonės, kurie mėgsta pašnekėti apie Islamo kultūrą, seną ir turtingą, kurią turėtume studijuoti, pamilti ir įsisavinti – jos išmintis, girdi, ir už krikščionišką gilesnė… Jeigu tai ir nėra melas, kaip gryna teoretiška idėja, tai kaip šitaip pamiršti realybų? – Reali tos kultūros išraiška – valstybės, mokyklos, išsilavinę žmonės, muziejai, istorija, šventųjų kapai – viskas subombarduota, išnaikinta, išvogta ir parduota, žmonės žuvę, pasenę, išsibėgioję, religija atkritus į karo sąlygas ir pačią primityviausią formą – regresija visiška, jei kas ir buvo, tai prarasta ir neatstatomai – bibliotekos sudegę, jose skaitytojais buvusiųjų nebėra – jie geriausiu atveju išprotėję nuo to, kas su jais įvykę…

Ir štai čia mes atėjom prie pagrindinės priešpriešos – ar į realybę dar žiūrėti, kaip su ja iš tikro yra ar kas joje realiai vyksta, ir pagal tai gyventi, ar nustoti kreipti dėmesį – telefono ekranas vis tiek gerą orą rodo, ar lija, ar sninga už lango, koks skirtumas? – daugybė žmonių dabar pasaulyje šneka visiškus niekus, jokio ryšio su realybe neturinčius, ir priima įstatymus, tvarko valstybes būtent pagal savo įsivaizdavimus, ir nieko realybėje neatitinkančius įsitikinimus… O kai žmonės bando protestuoti, kad taip nėra, ir nuo tų jų įstatymų darosi tik blogiau, jiems atsakoma (jei atsakoma iš viso), kad nieko jie nežino, neturi teisingų įsitikinimų, o realybė tai ne argumentas! – būtent šitie atsakinėtojai ir norėtų geografiją kaip po tokią paskelbti neegzistuojančia. Ji jiems nereikalinga… Būtent iš jų ėjo visiškas geografijos kaip mokslo apleidimas mokyklose (tuoj pat po to, kai toks likimas ištiko istoriją), universitetuose, kai amerikonų geografinės žinios ir taip jau nebuvo stipriausionis pasaulyje.

(bus daugiau)

Komentarai

Gaiva Paprastoji ∞ 2014-2016 | WEB sprendimas: justin.as