Ko vertas žmogaus tariamas žodis? (1)

Pradžioje viso ko buvo žodis.

Būdavo tariamas retai, ilgai apgalvotas,svarbus,  nešė savyje pakankamai energijos tapti darbu, veiksmu, išpildytu pažadu… Ir niekas dabar tuo netikim, nes plepam daug, ir gal kaip tik todėl, kad nei trupinėlio nemanom, kad mūsų kalbos nors ką nors reikštų šiame pasaulyje – išdalinkim dar tą turimą truputį žmogiškos energijos ant visų mūsų pasakomų žodžių, ir suprasim, kodėl taip yra.

Buvo laikas, kai kalbėdavo tik protingi arba svarbiose kėdėse sėdintys, bet dabar juk demokratija!

Paskleisim todėl savo ir ne savo sugalvotas mintis taip plačiai, kaip tik galim.

Ir koks progresas: jei iš pereitų amžių vos po kelias išminčių pavardes mokykloje mokinomės, tai dabar  nelaukiam, ar istorija mus prisimins ar ne, patys imam reikalą į savo rankas ir funkcionuojam kaip filosofai, mokytojai, apžvalgininkai ir tiesos skleidėjai…

Ir kam svarbu, kad saviraiškos nereiktų painioti su išmintimi ir profesionalia, kokybiška jos išraiška ? – kol viena nuo kito atskirsi šiais laikais, tai diena jau ir pasibaigs…o tiesos kaip nežinojai, taip ir nežinai.

Ir liejasi informacijos srautas dieną naktį, ir mūsų teorijos ir nuomonės ir įžvalgos kartu, sudarydami visišką kakofoniją galvose tų, kurie dar bent kiek klausosi ar domisi.

Nes ieškantis todėl ir ieško, kad  savą teoriją apie pasaulį dar tik konstruoja… Tuo turėtume užsiimti mokykloje, kad bent kiek pasiruošę susiremti su gyvenimu iš jos išeitume. o dabar tai tik tie, kurie nesileido apgaunami, kad jau viską išmoko, savo jėgom ir savo laisvu laiku ieško žinių toliau, po pabaigimo.

O randa daugybę iš visų pusių sklindančių kitų žmonių sukonstruotų teorijų apie tai, kaip pasaulį mato kiekvienas iš jų… Ir nuo to mažai kas pasidaro aišku.

Nežinau, ar iš viso dar įmanoma sumąstyti ką nors universalaus, bendram naudojimui tinkamo šiais laikais.

Nes žmonės nėra individai, jie yra tiesiog po vieną išskaidyta minia, kai progresas senąsias bendruomenes, kurių dalimis jie buvo, griovė. Todėl užsidarę dabar visi iš baimės kiekvienas savo burbule ir apie savo vidines realybes šneka… garsiai, bet dažniausiai patys su savimi.

Tinkamą filosofinį gyvenimo pagrindą žmogui susidaryti yra padaryta taip sunku, kad mažai kas beprisimena, jog, galiausiai, ir tas pagrindas yra tiktai priemone toliau sėkmingai gyventi gyvenimą… Žmogui tai žymiai labiau jaučiasi kaip pasiektas tikslas.

Ir tada, net ir nedidelę tiesą radus, skubiai tampama mokytoju, save kažkiek apsigydžius – gydytoju, savo ateitį įžiūrėjus – aiškiaregiu. taip ir gaunasi, kad gyvenimą gyvenančių yra labai mažai, o likę, po kelis ant kiekvieno kampo, savo tiesas skelbia ir klientų prisirinkti stengiasi.

Nes ekonomika irgi baigia įaugti į kraują – sugebi kažką, turi žinių, talentą? – nežiopsok, išnaudok tai praturtėjimui !… netgi jei ir neturi, vis tiek, svarbiausia juk, kaip save sugebi parduoti ir kokiam žmonių skaičiui įsiūlyti.

O tuo tarpu tradicinių mokytojo ir mokinio santykių laikas  jau baigėsi…

Šitiek žmonių kaip reikiant įsismagino mokyti, bet besimokančiųjų praktiškai nėra, greičiau tik nuo vieno prie kito mokytojo besiblaškantys, tiesos atpažinti nesugebantys, o pasirinkimui pasiūlos per daug…

Mokinimui šiais laikais tinka tiktai žmogus, kuris neturi jokio noro… mokinti.

Nenori nieko niekam pasakoti  apie savo teorijas.Supranta, kad visos žinios jau paviešintos ir žymiai svarbiau atsirinkti, kurios iš jų tau reikalingos.

Tai turėtų būti žmogus, kuris domėtūsi pas jį atėjusiu mokytis tiek, kad įžiūrėtų jame slypintį potencialą ir žinotų, kaip padėti jį iškelti į paviršių, išvystyti, paskatinti sužydėti. Viskas, daugiau iš mokytojo nieko nereikia.

Tokį mokytoją turėjusiems, nereiktų visą gyvenimą sunaudoti ieškojimams, vidutinio amžiaus krizes pergyventi ir numirti, taip ir nežinant, ar ką radus… Pasaulis kažkada buvo taip sutvarkytas, kad išmintingųjų sugebėjimais pasirėmus, netgi ir jauni, ir kvaili turėjo galimybę nugyventi gyvenimą vertingai.

Tik pasaulis nebėra, koks buvęs.

(bus tęsinys)

Komentarai

Gaiva Paprastoji ∞ 2014-2016 | WEB sprendimas: justin.as