Ko vertas žmogaus ištartas žodis? (2)

Gaunasi labai įdomiai, jei pažiūrėti.

Bendruomenės, į kurias žmonės gimdavo, ir, kuriose, su visais savo skirtumais ir ypatumais gyvendavo ir sugyvendavo, – jų laikas paskelbtas iš mados išėjusiu. Dabar propaguojamos individo teisės, ir jis skatinamas daryti, ką jam norisi, neatsižvelgiant nei į aplinkinius, nei į savo paties sąžinę…

Atrodo, ura, individualizmas švenčia pergalę !

Bet tai iliuzija. Nes visi tie individualai yra vienodi – nori to paties, kalba tą patį tais pačiais žodžiais, siekia tų pačių tikslų ir tam pačiam dievui meldžiasi… Tiki save esant išskirtiniais.

Tik kažkodėl jiems norisi dar išskirtinesniais tapti, turto, populiarumo ar politinės galios pagalba…grojimo šukom su gumele pagalba, nesvarbu… Nes masėje prapuolančiu jaučiasi.

Ir tai jau turėtų būti signalas, kad situacija yra ne natūrali, o dirbtinai tokia sumodeliuota.

Mokinantysis ar valdantysis ne būtinai turi būti žmogaus regėjimo lauke ir tiesioginiame su juo kontakte.

Jis gali būti ir nematomas, svarbiau, kad jis pats mato žmoniją kaip vientisą masę, vieną sprandą pavadžiui užmauti.

Kol žmonės dar girdėjo, ką jiems gero linkintys kalba…bet tai jau seni laikai, praėję.

Tony Judt knygoje “Thinking the XXth century” procesą nusakė sekančiai :

1890 – 1940 metų tarpe tipiškas intelektualas buvo rašytojas.Bernardas Show, Emilis Zola, Andre Gide, J.P.Sartre ar Stefan Zweig savo talentu pasiekė ir sėkmingai įtakojo savo meto žmones.

1940 – 1980 metais intelektualas iš literatūros jau nebe pragyvena, dažniausiai jis – universiteto profesorius, literatūros jis nebekuria, jis ją dėsto…

Maždaug nuo 1950 metų ima rastis supratimas, kad, nors visuotinis raštingumas išaugo ir auga toliau, bet, kažkokiu tai būdu, inteligentų, dalyvaujančių viešojoje diskusijoje kiekis ėmė mažėti… Televizijos, kino, materialinės gerovės dėka ?

Atsiradus vis platesnėm komunikacijos galimybėm, žmogui tampa vis sunkiau adekvačiai reaguoti ?

Tv epochoje intelektualas irgi, svarbiausia, turi mokėti savo teiginius trumpinti, paprastinti, pritaikyti kuo platesniam supratimui…

Jis tapo einamų pasaulio reikalų komentatorium, per jam skirta eterio laiką turinčiu ne tik savo mintį pasakyti, bet apšviesti prieš tai, sudominti, įtikinti taip vadinamas mokslus baigusias, pasyvias mases – žiūrovus ir klausytojus, – o tai labai skiriasi nuo to, ką darė Zola.

Netgi nuo to, ką darė Sartras ir Camus.

O tada dar atėjo internetas.

Kuo demokratiškesnė visuomenė, tuo mažesnė įtaką jai daro  tikri intelektualai…kurių visa buvimo intelektualu prasmė dingsta, jeigu jie, daugiau suprasdami, toliau matydami, negali koreguoti masių judėjimo krypties.

Už tai saugiai ir sėkmingai masėmis manipuliuoti gali tada tie, kurie masėms ir suteikė šitą iliuzinį padrąsinimą, kad jūs, girdi, dabar patys esate išlavinti ir patys viską geriau žinote, jums nieko daugiau klausytis nebereikia. Linksminkitės į sveikatą, dabar jūs esate ponai.

Juk iš tikro, tai seniau ne intelektualai buvo jau tiek išmintingesni ar geriau retoriką išmanantys, bet didžioji masė žmonių, kuriai visi tie dalykai kaip nebuvo įdomūs, taip ir nėra, buvo į šitą intelektualinį diskursą neįjungta…

Išsilavinusių , pasauliu besidominčių žmonių gretas vertėjo praskiesti masiniu švietimu, apsimokėjo pristeigti mokyklėlių – kareivinių, kad pasiekti rezultatą –  visišką intelektualų izoliaciją.

O protingus, mąstančius politikus, kiek ir jeigu tokių buvo, tai neutralizavo, balsavimo teisę suteikdami visiems, be jokio amžiaus, turto, išsilavinimo ar kt. cenzo. Minia dabar visur pagrindinė dalyvė, o ją sumanipuliuoti labai lengva, ypač mažiau doriems tikslams pasiekti – užtenka tik sukelti demokratinę revoliuciją, pvz.

Idealistiškai nusiteikę iš mūsų tarpo mėgsta apgailestauti, kad “revoliucijos tik, galiausiai, ima ryti savo vaikus…”

Nebijokit, tikrųjų organizatorių dar nei viena revoliucija nesurijo ! – atvirkščiai, jie revoliucijas išsunkė, apgraužė, sunaudojo ir išmetė į šiukšlyną, kaijų pagalba savo tikslus pasiekė.

Ne veltui Hana Arendt mėgo teigti, kad laisvės dar nei viena revoliucija neatnešė. Atvirkščiai, visada tapo pretekstu suvaržymams.

Ir dabar jos naudojamos lygiai taip pat, nepasikeitė niekas.

( bus tęsinys)

Komentarai

Gaiva Paprastoji ∞ 2014-2016 | WEB sprendimas: justin.as