Irracionalūs fragmentai apie mitologiją ir neįmanomumą būti žmogumi. I dalis

Jevgenijaus Golovino įvairių interviu fragmentai:
„Kas žino terra foliata, tas gali mesti visas kitas knygas; kas nežino, tas niekada neišmoks skaityti“ – turėta omenyje, jog knygose jau turi žinoti, ko ieškai ar sugebėti atpažinti radus… O jei knyga yra tavo pirminis mokinimosi šaltinis, tai susuks tau galvą ir prapulsi, taip nieko ir nesupratęs.
Anima animalis ir anima vegetabilis yra dvi žmogaus dvasios dalys, kaip ir ištirpę žmogaus kraujyje, todėl kraujas ir yra magiškas. tai – gyvenimas gryname stovyje.. Mirties baimė yra modernaus laiko požymis. Ji atėjo kartu su įsitikinimu, jog kas neturi pinigų, tas lygus nebyliam gyvuliui. Buržua buvo įsitikinę, jog auksas – tai gyvenimas, o neturtas – žingnis į nebūtį. Neturtingas žmogus – miręs, nesvarbu, kad dar žeme vaikšto, jis nesiskaito. Šita piniginė religija įgija labai aiškų monoteistinį heliocentristinį charakterį: auksas lygu saulei ir jos spinduliai atgyvina tuos, kurie arčiau, o kurie toliau, tie mirę. dabartiniam žmogui skaityti Rojaus dalį Dantės Dieviškoje komedijoje neįdomu. Jis mieliau skaitys pragarą. Žodis „įdomu“ atsirado kartu su moderniais laikais. Žmonės prarado stichinį būties džiaugsmą ir jiems reikėjo jį kažkuo pakeisti… Kraujas šalo, jį reikėjo pastoviai kaitinti. Analitinis mąstymas Juodojoje magijoje buvo naudojamas nuo seno, ten draudimų nėra, jai reikia absoliučiai nuodugniai ištirti viską – modernus mokslas yra kitas, modernesnis Juodosios magijos pavadinimas. Rasti, ištraukti, išskirti iš visko tai, ko jiems reikia jų bandymams.
Kalnai turi didžiulę psichologinę įtaką. Žmonės, mokantys apseiti su akmenimis, mineralais, jie stovi visai ant kito būties laiptelio. Kontaktas su akmeniu ar akmenine boba ar stabu, leidžia žmogui palikti materialų pasaulį ir gyventi mišriuose, kurie, kontakte su akmeniu, tampa tvirti, kaip ir materializuoti. Akmens amžiaus žmonės, pagal prancūzų paleontologą Deda, tai tokie keliautojai, kurie keliauja per labai daug pasaulių (su akmenų rinkiniu užantyje – „nelaikyk akmens užantyje“ reiškia „neišnyk, neišeik“ – laisvieji masonai yra laisvieji „akmenininkai“ vert.past.). Jie kartais pasireiškia tokiu būdu, jog iš jų lieka kažkokie akmeniniai daiktai, kirvukai ar antgaliai.
Paprašytas papasakoti apie save, J.Golovinas atsakė: Tarybų Sąjunga man ir tais laikais buvo mažai įdomi. F.Nyčė yra sakęs „palikite liaudį eiti jos tamsiu keliu“… Aš visada gana pesimistiškai žiūrėjau į aktualią dabartį, ne būtinai tarybinę. Nes buvo labai aišku, kad šitokiame išplėšytame, ištąsytame buvime, visiškame bet kokios sublimacijos ar kitos aukštos žmogiškos kokybės nuvertinime, žmogui tokiame pasaulyje nėra ką veikti. Disidencija manęs netraukė, net ir 60- taisiais, nes kokia prasmė vienų prekeivių vyriausybę keisti kitais tokiais pat? Visada aštriai jaučiau, jog šitame pasaulyje gyventi neįmanoma. Kad jis paverstas kažkuo, kur žmogaus buvimas neįmanomas. Šiame pasaulyje gerai gyvena mašinos, mechanizmai, tie žmonės, kurie aptarnauja mechanizmus ir mašinas, bet žmogui, kuris nori kažkiektai susigaudyti apie save, pažinti savo vidų, suvokti būtį, šitas pasaulis neturi ką pasiūlyti. Tą patį galima pasakyti apie tarybinį, ar iš viso, švietimą. Visiškai aišku, jog mokslas institutuose ar universitetuose yra orientuotas į mūsų įjungimą į visuomenę, ir visai netinka žmogui, kuris nori mokytis pats, be profesorių ir knygų, susigaudyti, kas jis toks ir kas yra jį supanti aplinka. Man nuo pat pradžių patiko idėja, jog pasaulyje esu vienas ir turiu jį suprasti savarankiškai. Alchemija duoda tam plačias galimybes. Ir patinka, kad jos taip nekenčia pozityvistai, prilygindami ją chemijos mokslo vaikystei. O aš iš principo nepasitikiu tuo, ką jie sako.
Apie alchemiją suprasti yra sunku, nes esame modernaus, materialaus laiko žmonės… jei alchemijoje iš principo eina kalba, kaip iš mirtingo tapti nemirtingu… Ir net ne kūne, bet išsaugoti savo sielą nesuplėšytą, tai auksas, daromas iš kitų metalų, yra ne metalas, bet gėris, tavęs kaip žmogaus kokybė. Kaip iš netikusio tapti geru, iš fragmentuoto tapti visuma. Nes visiškai aišku, kad nuo demonų tiktai tai ir apgins. Modernus žmogus jau yra tikslingas žmogus, tikslo jis siekia trumpiausiu keliu – tiesia linija (tiesiom linijom vaikšto tik piktos dvasios, žmogus vaikšto vingiuotais keliais. vert.past.). Alchemija neša spiralinę ir, netgi, labirintinę liniją – žmogus keičiasi procese, o ne tikslą pasiekęs.
XIXa. viduryje buvo kalbama apie juodą saulę.Kai ant tamsaus paviršiaus randasi dar juodesnė dėmė, tai tas paviršius, kad ir koks tamsus būtų, ima švytėti. Nėra iš ko laukti pagalbos, tik mes patys, mūsų dvasia. Jau prieš keturis šimtmečius buvo šaukiama dvasią pakilti, nes „naktis tamsi ir žvaigždžių nėra“. Negalima nekritiškai priimti išorinio pasaulio ir to, kas mums pasakojama. Tas pats galioja knygoms. Mikrokosmosas statėsi pagal Makrokosmosą – poetinė metafora? Psichologija mus išveda iš kelio ir labai stipriai paklaidina, neleisdama surasti sielos. Ar pasamonė tikrai kolektyvinė? – kai dabar jau ir sąmonę kolektyvine daro, bet, gal ir vienai, ir kitai priklauso būti individualiomis? C.G.Jungo patirtis su sapnais nieko nepatvirtina. Kaip tik sąmonė yra kolektyvinė, tuo esame apnuodyti. Visa mūsų dabartinė civilizacija pastatyta ant mirties, tai kokius ji gali duoti vaisius? senajame magiškame pasaulyje mirties nežinojo ir dėl jos nesijaudino – jei pasaulis statytas ant dvasios bazės, jis amžinas, jei ant materijos – mirtingas (Ir mirtinas?). Iš čia trūkumas, skaidymasis, chaosas ir amžinas tranzitas.
Išorinį pasaulį reikia priimti kaip smūgį.

Klausimai yra modernaus laiko požymis, pvz. kam gyvenam? O žinios dialogo pagalba niekada nebus rastos. Kas dėl antikinių autorių – specialistai labai abejoja, ar Platono Dialogai parašyti su klaustukais. Klaustukai radęsi vėliau ir jie gali labai mažai ką – klausimas bejėgis prieš nežinomybės tylą. Kadangi nežinome, kas buvo prieš mums gimstant, ir nežinome, kas bus kai mirsim, esame iš esmės apsupti nežinojimo. O tai, ką žinome, yra nieko neverta… Mes nežinome, ką reiškia senųjų autorių teiginiai „pasaulis paaiškės, kai praeis šitas užtemimas“, „Pasaulis yra mistinė vidinio pasaulio išraiška“…Klausk kaip nori, vis tiek jie nesuprantami.

(bus daugiau)

Komentarai

Gaiva Paprastoji ∞ 2014-2016 | WEB sprendimas: justin.as