Apie seną tikėjimą, vėjus ir daugiausia apie laiką. VI dalis

Grįžtant prie „sparnuotųjų“. Hanzos miestų sąjunga – gans tai yra žąsis, Skandinavijoje jos iki šiol svarbiausi paukščiai. O duch- deutsch areale jau svarbiausios yra gulbės – swan, zwan, ir ta „sw“ šaknis yra susijusi ir su šviesa, ir su svečiais, ir su bangomis, vingiais (upės)… Vyriškas lytinis organas – willy – besirangantis (kaip žaltys), ka i pas anglosaksus jis jau stovintis – cock – gaidys… Ir čia jau iš karto kolonos, valstybės simbolio motyvas: stadt, state, standart, stovas ir stovėjimas… Bet ir žaltys gali būti skraidantis (slibinas, pvz, drakonas) ir gaidys yra su sparnais… O mes lyg ir gandrus labiausiai gerbiam, jei šitame kontekste, ir jie mums atneša vaikus (vad, irgi vyriškas organas čia kažkur įsipynęs…) – negaliu neprisiminti kasmetinės Kanapinio kovos su Lašininiu, kai pirmasis yra vertikalė, o antrasis – jau minėtoji Sara, kamuolys, ir tuo būdu pradedamas vėl sekantis vaisingumo ir derliaus sezonas…
Angelai, įdomu, vieniems buvo baisūs (eng, angry), kitiems – šviesūs ir reiškė pasaulį – svet, bet ir kardą – svord; ėjo pas žemės moteris pirštis – svatatsa – vis ta pati „sw“ šaknis… Ir taip vadinami „swedų kapai“ kapeliai, tiek pas mus, tiek kitose Europos vietose, niekaip su švedija nesusijusiose – kalvos… Ar jie skraidė aparatais, ar tikrai turėjo sparnus, ar todėl, kad buvo lengvi, ar kai reikdavo skristi, lengvai tam reikalui keisdavo formą į sparnuotą?… Šiaurės Sibiro tautelės liudija apie vandenyno pakrantėje egzistavusius „skraidančius žmones“, su kuriais jie vesdavo mainus: palikdavo žinomoj vietoj prie kalno (jie gyvenę, atseit, viršūnėje), ką siūlydavo mainams, ir, atėję po kelių dienų, rasdavo ką jiems davė mainais – geležinius, kitokių metalų daiktus…
O kalvos – kupolai – yra įdomiai susiję su laiku. Senovės lietuviai tikėjo, jog kalvas suformuoja laikas, supila, atnešdamas smiltį po smilties. Kalva, pilkapis – laiko simbolis, o jo viduje randasi amžinybė, būtis, iš mūsų pasaulio išėjusieji ir toliau tolstantys… Anglų kalboje laikas ir kalva, kaip žodžiai, nesusiję – time ir hill, kalva greičiau reiškia blogį (jei H neskaitoma- ill, heuvel- euvel olandiškai), čia jau krikščionybė įvardijo, ne kitaip… Bet amžinybė – eeuwigheid, amžius- eeuw – vadinasi, ir jie kalvų viduje lėčiau tekantį laiką buvo pastebėję… Bažnyčia su kupolu – amžinybės namai… Olandai turi vieną žodį ir laikui, ir moters krūčiai įvardinti – tijd, tarmiškai sakoma „tiet“, kas reiškia „papas“. Ir katalikus su Romos popiežiumi protestantiškieji olandai vadina papais, papistais. O kur dar rusų popai ir sentikių protopopas Avakumas… Angliškai popiežius – Pope.
Kad toliau kalbėti, reiktų prieš tai pasiaiškinti Leviafano ir Begemoto priešpriešą, dažnas ją, kaip metaforą naudojant, yra girdėjęs… Atseit, „pirmiau rodysis, kad laimėjo Leviafanas, o galiausiai, vis tiek, laimės Begemotas“ – kiek filosofinių tomų prirašyta, aiškinant ir paaiškinant, ką tai reiškia – čia pavyzdys, kaip padalinimą, būdingą Žemei, simboliai – tai, kas nuo dangaus – apjungia (nes suprantam kiekvienas, kaip norim?). Gerai, Leviafanas – tai valstybė, imperija… Tik kas tada Begemotas (Hippopotamas)?… Laviafanas yra valstybė, iškilusi, atėjusi iš jūros. Tik kaip tai gali būti? valstybei juk reikia žemės, ar, bent jau teritorijos…Imkime pavyzdžiu Hudson Bay Trade Company, kuri oficialiai nustojo egzistuoti XXa. pradžioje – jie prekiavo su vietinėm tautelėm Kanados šiaurėje jau keli šimtmečiai ir, kaip jų kolonizuotą teritoriją prijungė prie Kanados oficialiai, tai buvo maždaug tokiu sąntykiu, kaip Sibirą prijungė prie Maskvos kunigaikštystės. Tai kaip būtų teisiagiau sakyti, ar jie save pasinaikino, ar tiesiog tai – ekspansija, ir dabar jie toliau eina po nauju pavadinimu“Kanada“? – žinant, kaip Kanadoje siautėja globalizmas, trockizmas, ir visi kiti naujoviški, nežmoniški mėlyni izmai, abejonių nelieka. O, pvz, Kvebeko provincijos atmintis mena dar senesnius laikus: jų devizas skamba“Prisimink, jog gimei po Lelijos ženklu, nors dabar tau tenka gyventi po Rožės“… Lelija, reikia pažymėti, stilizuojama heraldikoje taip, kaip tai būtų sustilizuotas erelis iškėstais sparnais – vėl sudvejinimas? Imperijų perimamumas?
Laivai, salos – Manhetenas, Vasiljevo sala Peterburge, pelkės – Venecija (venen – pelkės)…Po tvano- katastrofos, kada ji bebūtų įvykusi, dar labai ilgai visur stovėjo vanduo, žemė buvo pritvinkus – pelkių turėjo būti daug… (štai, pvz, ir Vienos miestas irgi iš ten pat, ir Peterburgo )… Paskui, žinoma, kolonijos, kurias faktiškai valdė Akcinės prekybinės bendrovės – eksplotavo – kurių didžiulė galia, didžiuliai turtai, bet neaiški teritorija – įtakos zona… Bet miestus statė ir žemyne, buvo ir žemyninė Leviafano forma: lietuvių pasaka kalba taip, kad „kažkada paukščių valdovas buvo Kukas, bet jis nuseno; tada jį nuvertė Erelis (sakalas) ir ėmė valdyti pats“ – senas imperijų simbolis – (dvigalvis) paukštis. Aleksandro kolona pastatyta centrinėj Peterburgo aikštėj, per kur ir ėjo pirmasis, Pulkovo meridianas – buvo aišku, kas valdo ar bent jau pretenzijas valdyti turi. Napoleonas irgi buvo „ereliukas“, nors jo simboliu piešia bitę, jis savo imperijai pirmąjį meridianą „pasigrobė“ – pirmuoju imtas vadinti per Paryžių einantis meridianas ir jam pažymėti stovi Vandomo kolona… Bet, Napoleoną nugalėjo hercogas Welingtonas Waterloo mūšyje: pirmas meridianas nukeliavo į Londoną – Grinvičas (green witch- žalia ragana, kas čia per simbolika?), o Waterloo mūšio vietoje, prie Briuselio, pastatė atminimui liūtą su koja ant kamuolio!
Štai kaip erelis numušė nuo sosto Raguotąją Motiną (čiortovų matj) – centrinėje Rusijoje senovinis moters galvos apdangalas su dviem ragais (panašus į egiptiškąjį, kur ant galvos kamuolys tarp dvejų lotoso lapų) vadinasi kika ir susijęs su Makoš, senąja motina, taip liūtas numušė erelį ir valdo pats… Laviafanas susijęs su Levitais – žynių kasta, su levais, loinais, liūtais, piktais, aistringais, žiauriais – liutyje… Liepsningais. Ir levitacija – piktaisiais angelais, kurie skraidė – ateiviai, pirkliai, kiti…
Hippo yra… arklys, o jei vandens, tai upės… Taip ir ryškėja priešprieša: Leviafanas – globalistai, civilizacija, kiti ir iš kitur – katinai, gotai (kotai), argonautai, koščėjai, motinos Makoš sūnūs, kurie tik perka parduoda arba liežuviais mala – Mergelę, žydrą su geltonu žvaigždžių apvadėliu garbinantys, gotikines katedras Mūsų Maloningakai Poniai statantys… O Hippopotamas yra vietiniai, laisvi, antikinės civilizacijos, iš karo vežimų su įkinkytais žirgų junginiais – laivai, plaukiantys sausuma – ant triumfo arkų viršaus; patys save valdantys – samogitai, samojedinai, totoriai (tartarai) arba šveicarai (irgi sargybiniai po vieną arba savarankiški kariai), skitai (besibastantys – skitajučisia), lietuviai (save patys palieję), polinai – lenkai – kas yra rusiška “lietuvių” forma: palieti – polityje… Lokalūs, iš upių, žemdirbiai,tiesiog  raiteliai (žirgų, elnių, jaučių ar dramblių…).
(bus daugiau)

Komentarai

Gaiva Paprastoji ∞ 2014-2016 | WEB sprendimas: justin.as