Apie seną tikėjimą, vėjus ir daugiausia apie laiką. V dalis

Sparnuotieji (angelai), valstybę statantys, iš Vakarų į Rytus Eurazijoje vis toliau besibraunantys, ir pvz, Hanzos miestų sąjunga ar kokia Gardarikė turėtų koreliuotis kaip tas pats reiškinys, tik skirtinguose laikuose atkartotas, skirtingais pavadinimais padaugintas, nes tai – miestų ir pirklių civilizacija, pakrantėmis ir upėmis besinaudojanti, kurią perima ir sucentralizuoja jau kaip reikiant tie, kurie „išlipa į krantą“ iš jūros… Ar žinote, jog „jūromis plaukiojantis“- redder – ir riteris yra praktiškai tas pats žodis duch-deutsch-densk kalbiniame areale? Taip pat „redder“ olandiškai reiškia ir išgelbėtoją… O „Išganytoją“ mūsiškai ir „Spas“ rusiškai… Ir jūrinės šalys savo kalboje sako ne „plaukioti“ jūromis, o „vaikščioti“ vandeniu – tiesioginis vertimas, kai Jėzus per vandenį nuėjo?
Jau minėjau paradoksą, jog pasirodo rusų legendos ir pasakos totorių, lietuvių, lenkų ir Ordos veržimąsi į jų teritorijas vienareikšmiškai nurodo vykus iš Vakarų krypties – Europos ir į ten reikia plaukti laivais arba iš ten laivais atplaukiama!… Ir, matomai, tik tada, kai iš Vakarų einanti valstybė, civilizacija ir visokie (slapti) ordinai atėjo iki Vladivostoko ir paėmė viską į savo rankas, buvo sugalvota kažkokia mistinė Aukso Orda iš rytų, kuri visai neaišku, nei kur, nei iš kur, nei į kur ten buvo – užkariautojas visada apsuks istoriją 180 laipsnių kampu… Žinot gi iš istorijos, kaip vis daugėjo masonų visur, kaip kiekvienas kultūrininkas iš paskutinių 300-jų šimtų metų, jei tik jį pakrapštyti, tuoj pat išlys masonas. A.Fursovas yra retoriškai klausęs, kur dingo aristokratija iš mūsų pasaulio? – pasirodo, niekur ji nedingo. Visos senosios aristokratų familijos egzistuoja ir jų kapitalai dabar investuoti jau ne į žemę ir gal net ne į naudingas iškasenas, bet į kokias nors industrijas ar medijas, technologijas, bet visa tai yra ir išlikę tose pačiose rankose.
Tą patį galime pastebėti apie masonus ir kitus ordinus ar ložes: mes gyvename jų sukurtame pasaulyje – kultūroje, civilizacijoje – ir jas kurti prisireikė, kai žmonės buvo numušti nuo sąjungos su protėviais, su gamta, su savų dievų vibracijomis, laikiusiomis juos tiesiame ir teisingame kelyje, vidiniai vibruojančius į taktą su Visata. Žemiška civilizacija viską dalina į du, kaip minėta, vidinis dvasingumas ir etika buvo ištraukti į paviršių, padaryti religiniais ritualais ir visuomenės elgesio normomis, o kad tu viduje buvai velnių pririjęs, tai buvo tik geriau, biesams radosi erdvės, kur įeiti ir žmoguje įsitvirtinti (o dabar jau ir išorinė civilizacija dingsta, jau ir likusi erdvė jiems siautėti atiduota)… Tačiau pradžioje reikėjo tą civilizacinę, kultūros erdvę sukurti, sukurti ‚visuomenę“, ‚valstybę“ – štai jas ordinai ir kūrė. Masonai – kultūrą, architektūrą – miestus statė, savo simbolika sužymėtus, kad žmones užkeikimais apsuptus laikyti; Hospitaljerių ordinas kūrė mediciną, ligonines, gydymą chemija – hospital, gospital keistai susišaukia su „gospel“,“gospod“, „gospodin“ – kaip ir ne gydymas gaunasi, bet padėjimas numirti – iškeliauti pas dievą… Maltos ordinas labdara užsiima – va, Gorbačiovo atiduodamą TSRS gražiai iš rankų į rankas Maltoje perėmė – kai prancūziškai „mal“ yra blogis (Fleurs du Mal, Bodlero)… Templieriai kūrė ekonomiką, bankus, pinigų sistemą, o dar kur Theutonai (theo ir tonai), ta pati šaknis su žodžiu „theufel“ velnias ir „tafel“– stalas,ar tik ne ritualinei vakarienei valgyti?- ar Jezuitai, švietimo sistemą sukūrę ir visas tokias įstaigas savo rankose turėję, naują mokslą ir istoriją surašę…
Į masonus priimamas, žmogus gauna be kita ko, dvi poras pirštinių: vieną sau, kitą – tai vienintelei, kuri jo gyvenime bus ir asocijuosis su Sofija, amžina išmintim. Sofijos kilmę iš Sovą, t.y. pelėda, jau minėjom, bet egzistuoja dar ir toks blogio angelas Soaofas, kur irgi aišku, iš kur jo kojos auga, kaip sakoma – pasaulis buvo labai daugiapolis ir daugiaplanis, jame įvairios grupės varžėsi dėl įtakos ir teritorijų, todėl visi vieni kitus ir krikštijo blogaisiais (koks pats, tuo ir kitą tepa). Ir čia atėjom prie riterių garbintos Širdies Damos įvaizdžio, tradiciškai žinomo iš viduramžių istorijos, į kur jie ir nukelti, kaip į pasakų šalį… Ir nesustojam pagalvoti, kad Mergelės Marijos ar Dievo motinos kultas diferenciavosi ne taip seniai: mergelė ir motina liko šviesios, o mirtis (irgi Maros ar jūrų marių reikšmė) liko tamsi – Mora, Morana. Juodų madonų bažnyčiose sutinkame visame pasaulyje, tik jos nebuvo Marijos, jos buvo Saros (šar, rutulys, Bogorodica – dievų motina ir t.t.), garbintos saracėnų, ir reiškė žemę, kas mums tuoj turėtų priminti kalvas su ten gyvenančią fėjų tauta (keltų tradicija) Tuatha de Danann (airiškai“buvęs laikas“) ar čiudjo (rusiškoj tradicijoj), apvalius pilkapius su laumėmis, kupolą kaip dangų, domme – itališkai ir kupolas, ir katedra (o rusiškai tiesiog namai – dom)… O jūroje plaukantys garbino Mergelę Mariją – Jūros Žvaigždę, Maloningąją Ponią – iš karto aišku, kad gotikines katedras statė tie, kurie iš jūros laivų į krantą išlipo, nes Notre- Dame katedros yra jai skirtos (riterių- rederių)… Ishtar, senoji deivė, juk ir yra žvaigždė – Star, surišta su senatve ir mirtimi… Ką garbino Ordinų riteriai, daugiau primena alchemiją ir „mūsų Dianą“, kuri yra mergelė, kaip žinia, ir reiškia moterišką pusę, seserį, kurią vyras turi rasti savyje, kad galėtų vystytis toliau, eiti per alcheminio darbo fazes…
Ir visame šitame reikale krikščionybė (apie katalikybę jau nekalbant) iš viso ne prie ko… Dabartinis Marijos kultas susikristalizavo tik nuo Reformacijos laikų imant, kai jie rinkosi Tėvą ir sūnų, o katalikybė liko de fakto labiau prie motinos ir mergelės…Jėzų jiems „atnešė“ susiliejimas su Jezuitais.
Reiktų įprasti skirti „krikščionybę“ (t.y. vandenį, baroką, jonėnines voliutas, švento vandens kriaukles bažnyčiose) nuo „kryžionybės“ (t.y. kryžiaus ir jį nešančių, tai yra nuo šviesos, ugnies, saulės), nes riteriai su kryžiais ant ploščių yra iš visai kitos operos. Pvz. kiek ilgai popiežius derėjosi su Jezuitais, kad tie pereitų jam tarnauti? Ir kaip blogai pirminiams jezuitams tai baigėsi?- O bažnyčia tuo būdu perėmė sau preogatyvą auklėti ir diegti žmonėse „maralines vertybes“. Nes popiežius ir jo katalikybė niekada jokio reikalo su tuo, kokią dabar reikšmę suteikiamia žodžiui „moralė“ neturėjo ir ja nepasižymėjo, tai buvo grynai politinė organizacija, siekianti galios ir pasaulietinės valdžios – pirminė žodžio „moralė“, kilusio nuo Moros, reikšmė – dievo vardu prisidengiant…
(bus daugiau)

Komentarai

Gaiva Paprastoji ∞ 2014-2016 | WEB sprendimas: justin.as