Apie seną tikėjimą, vėjus ir daugiausia apie laiką. IV dalis

V.Golovanovas dėsto tokias mintis apie erdvę ir jos sąntykį su laiku mūsų laikais: “didžiausią įspūdį paliko bekompromisinė Rene Genono mintis apie tai, jog laikas surija erdvę… Šis autorius metaforų nenaudojo, todėl įdomu suprasti, ką jis turėjo omeny, kai kalbėjo apie erdvės išsieikvojimą, apie tai, jog žmonėms kultūroje ji prarado turėtą prasmę ir nebe suvokiama daugiau kaip gyvenimiškai svarbi kategorija. Dabar erdvės vietą kultūroje užėmė laikas (suėdęs erdvę)… Ten, kur seniau plytėjo žalios lankos, simbolizavę dvasios neribotumą, dabar grūdasi miestų kristalai, atstovaujantys kraštutinį mūsų sukietėjimą ir būties suakmenėjimą. Miestai, pagal Genoną, nesvarbu, dideli ar maži – tai jau laiko sunaudota, suryta erdvė. Mes palaikome ryšį su visu pasauliu, esame mobilūs kaip niekand, bet kiek čia dar eina kalba apie erdvę? -Erdvės klausimo čia nebe likę…
O erdvė kažkada maitino, davė energiją po ją klajojusiai žmonijai – dabar žmonės priversti ieškoti energijos šaltinio kažkur kitur. Su automobilio naikinančia įtaka erdvei gali rungtyniauti tik kompiuteris – jo dėka erdve (virtualia) vadinama jau kažkas visiškai negyvo – tai, kas yra į programos formą sutrauktas ir sugebantis vėl išsiskleisti laikas. Todėl prie kompo sėdintis žmogus praranda erdvės jausmą pilnutinai, pamiršta, kur jis randasi iš tikro, ir kad dar randasi… O randasi dažniausiai tarp keturių sienų, erdvėje, kuri iš tikro yra išsemta iki paskutinės ribos.
Nes gyventi erdvėje reiškia elgtis, judėti, nebūti apribotam, būti „iki valiai“ ar „į valias“ (žodiai apie laisvę jau ateina iš JAV Nepriklausomybės deklaracijos, t.y. dokumento, žmonių valią kaip tik reglamentuojančio), o gyventi laike reiškia vartoti, keisti savo sudaiktintą laiką (pinigus) į prekes, kurios irgi yra sudaiktintas kažkieno kito laikas. Prekė, labiausiai gelbstinti šiuolaikinį žmogų nuo jausminio, sensorinio bado, yra informacija, stimuliuojanti civilizacinio žmogaus emocinę sferą.Tv, internetas, išmanus telefonas pajungia žmogų į neišsenkamus laiko resursus…“
A.Deviatovas yra žmogus, gana aiškiai visą piniginį fenomeną išaiškinantis. Istorikai gali sakyti ką nori, bet pinigai, kokius juos mes pažįstame dabar – turintys savarankišką vertę, tinkami kaip kaupimo objektas – radosi XVIa. kartu su užgimstančiu kapitalizmu, industrija, bankais ir žydais – t.y. jevrejais, hebrejais, evropejais- kas buvo ne tauta, bet profesija, ir tik jie turėjo piniginę monopoliją. Tie, kurie skolino už procentą – davė kreditą – skolintojai; tie, kurie keitė vekselius į auksą ar atvirkščiai – keitėjai; ir tie, kurie pajutę paklausą, sugebėdavo ja pasinaudoti (arba netgi paklausą kurdavo), galimi įvardinti kaip vertintojai (vertės numatytojai)… Kitokio profesinio sąntykio su pinigais nėra. Ir nėra todėl, jog ir laiko rūšys yra trys, o pinigai tai kaip tik ir yra laiko kapitalizavimas, sudaiktinimas… Pats laikas yra kaip ir neapibrėžiamas, neapčiuopiamas – niekas. Bet, čia taip atrodo tik nepašvęstiems į tuos reikalus.
Iš tikro laikas gali būti linijinis, tekėti iš praeities į ateitį tiesia linija ir, tuo būdu, kurti chronolojigą – tai vienintelis laikas, kurį Vakarų pasaulyje pažįstame, kuris mums Naujųjų laikų mokslo ir Niutono paliktas… Nes dar yra laikas ciklinis, kai viskas vyksta tam tikra tvarka, iš eilės – ciklai, ir laikas, panašus į bangą – su fazėmis, tekantis spirale – jei pataikei į geriausią fazę, esi ant bangos ir ji pati neša tave, tau nereikia stengtis valties irkluoti… Nereikia priminti, kad ekonomistai kalba tik apie chronologinį laiką, bankininkai naudojasi cikliniu laiku- yra sezonas kreditams išduoti ir yra sezonas jiems susirinkti, ir tik jie žino, kada ateis kuris… Bet pasaulį valdo tie, kurie išmano banginį, spiralinį laiką… O tai laikas senasis, žinios šitos iš senųjų tikėjimų susivogtos (vogiečių).
Jei skolintojai gyvena iš procentų, nes reikia sukurti žaliavą, pagaminti produktą, jį transportuoti – kuo ilgiau tai vyksta, tuo didesnis procentas priauga, ir jei keitėjai savo pelno daliai gauti įšoka kuo pirmesni į ciklo eilę – kai viskas jau išauginta, pagaminta, atvežta, į tai eina ketvirtis pelno sumos, o tas, kas parduoda, tas gauna visą likusį… Nes, kas eilėje stovi pirmas, tas ir pelną padalina pagal savo nuožiūrą… O tretieji, vertintojai, laukia bangos – stebi, kada rasis momentas ir bus galima tą patį produktą monopolizuoti, perparduoti tinkamoj vietoj tinkamu laiku už gal net tūkstanteriopai didesnę sumą. Pvz, vandenį išgręžė, supilstė į butelius, atvežė už kreditą, pardavėjai jį parduoda jau už kitą kainą, nei vanduo butelyje vertas, bet, jei ištiks sausra, katastrofa sugriaus vandentekį ar pasirodys, kad natūralus vanduo užterštas, tada už butelius su vandeniu žmonės masiškai mokės kaip už auksą… Ir taip tampama milijonieriumi – juo dar niekas netapo dirbdamas.
įdomu, kodėl visokie ekonominiai teoretikai ir kitokie mokslininkai šito trejopo laiko neįžiūri… Kadangi matematika yra visur ir skaičiai – visada, ir tik lyginiai ir nelyginiai, tai Žemė, šachmatai, kabalistai, smegenys yra lyginiai, ir velnias viską dalina į du, į puses; o Dangus, amžinybė, širdis – nelyginiai, viską vienijantys ir nedalomi (kinijoje tradiciškai tuo vadovaujamasi).

Paprastiems žmonėms tik linijinis yra paliktas, čia aišku, bet ir elitas Vakarų pasaulyje žino tik dalinimą į du, juoda/ balta, gera/bloga… Todėl pas juos ir gaunasi, arba linija ir kreditai, arba ciklas ir pardavimas to, ko pats nesukūrei, pasiimant vilko dalį vis tiek sau… Skolintojai ir pardavėjai (mainytojai).
Bangą, matai, reikia jausti – apie ką senojo tikėjimo išpažintojai kalbėjo, o dabar tai kaip tik kiniečių stipri pusė… Reikia pagauti momentą, čia nelabai ką suplanuosi, čia reikia būti visada pasiruošus… O pasaulį valdo tie, kurie sugeba, yra tokioj padėtyje, kad gali susikurti sau reikiamą bangą – suformuoti situaciją, kai kažko pritrūksta, arba, kai milijonams kažko prisireikia – vakcinų, išmanių telefonų, kai prisireikia ginklų, bombų – žodžiu, sukuria problemą norimam pasiūlyti sprendimui.
Panašu, kad nauja tvarka pasaulyje, naujos gerovės projektas apjungs islamiškas šalis (šiame tikėjime yra klanai, kurie žino, jog jų paskirtis apokalipsės metu savo mečetėse išsaugoti „žmogiškus vėjus“), ortodoksinė senoji  krikščionybė dar nepraradus dvasinio impulso galutinai ir kabalistai prie projekto jungsis, žinoma, kaip be jų. Gerovė žemynų pakrantėse ir jūros plėšikų rankose jau buvo, naujas projektas bus žemyninis, Euruazijos centre, su tradicine ekonomika ir senais gerais energijos resursais.

Visa skaitmeninė nesamonė, žalios energijos, išmanūs telefonai ir dirbtiniai intelektai liks Afrikai, pabėgėlių užplūstai Europai, Britanijai, nuvarytam iki paskutinio Viduržemio jūros regijonui. Vartai į gerbūvį bus Turkijoje ir kelias eis per Kazachstaną (Astana )link Kinijos… Ar kažkaip pavyks prisijungti Rusijai, kabalistams, susibūrusiems Kryme ir panašiems atvejams, laikas parodys… Amerika ką sugebės sau išsaugoti, tą turės, bet dalintis nelabai bus kuo… Globalizmo projektas bus tesiamas Kinijos (pagal tai, kaip jie supranta). Apie Lietuvos ateitį pagalvokit patys.

(toliau teskstas eis sekantį mėnesį)

Komentarai

Gaiva Paprastoji ∞ 2014-2016 | WEB sprendimas: justin.as