Apie seną tikėjimą, vėjus ir daugiausia apie laiką. II dalis

Paskui atėjo Napoleonas, Maskvą sudegino imperinės rusų armijos pagalba ir carui savimeilę užgavo, nepasiūlęs pirmam į nugalėtą Moskoviją įžengti. Napoleonas, pagal viską, iki pat Volgos buvo nuėjęs, o toliau jau imperinė Rusija pati Sibirą įsisavino XIXa. bėgyje, tvirtoves, kariuomenės pulkus ten steigė… Įdomu, kam viską steigti (dar kartą?), jei tas Sibiras jau kiek šimtmečių tavo, kaip tu pats ir tavo istorikai tvirtina?- Vadinamieji partizanai, „opolčenije“, kurie, atseit, buvo tėvynės ginti sukilusi liaudis, bet galabijo be skirtumo, ar rusų kareivius, ar prancūzų, o dar jų ir uniforma tokia pati buvo, ir ginkluotė, ir kalbėjo visi prancūziškai – štai tie liaudies partizanai  ir buvo dar besipriešinantys moskovitai ir Sibiro tautos… Nižnio Novgorodo gyventojų folklorinėj atminty dar yra pasakojimas, kaip nusileido Volga laivų flotilė ir iš patrankų sugriovė jų kremlių… Bent jau tą pusę, tuos bokštus, kur arčiausiai upės buvo, žemyn leidosi. Tik istorijoje tokio mūšio nėra užrašyta, kaip čia taip atsitiko, kad pamiršta?
Kad daug kas iš Senojo tikėjimo liko užrašyta, labai prisidėjo knygų verslas… Vietiniai gyventojai, kaip kažkada ir iš viso, visi, gyveno harmonijoje su gamta, o apie XVIa. rusai, slavai pirkliai atplaukė Volga ir ėmė kurtis, jie jau buvo nusistatę į gamtos išteklių ieškojimą, monopolizavimą ir išgavimą – naujas, baisus mentalitetas, darantis pinigą iš visko… Taip pat ir iš knygų.
Buvo sakoma, kad apie 1500 metus siaubinga milžiniška katastroga jau buvo, kurios pasekoje viskas, kas iš akmens statyta, buvo sugriauta, daug žmonių žuvo, todėl ir radosi vietos naujiems, atėjūnams. Iš šiaurės ėjo protestantiška pirklių etika, iš pietų – bizantijos, genujiečių, veneciječių gudrumas, sumišęs su naujos religijos, naujos bažnyčios planais – per Kijevą, europietiški ponai, lenkai ir „prakeikti lietuviai“…Tiesa, ir tatarai („tatarjo prakletoje“) – Aukso Orda bylynose, sagose ir sakmėse yra vienareikšmiškai nurodoma ateinanti iš tos pačios pusės, kur Vytautas su totoriais ir Krymo karaimais broliavosi (ir Maskvą sau pajungę buvo). Teisingai, ten Ordinu buvo kiek nori… Tik XIXa. pabaigoje vokiečių mokslininkų pastangomis Orda ėmė iš rytų eiti… Kai orda tolygu tvarka, necivilizuota „ordung“ yra negalima!…Ir toliau visi imperijos gyventojai provoslavais užrašyti buvo, nors ištisos sritys buvo, kur nebuvo nei vieno… Ir kai XXa.Tarybos bažnyčias griovė – cerkves – mažai kas iš liaudies jaudinosi, kad okupantų tikėjimas prapuola. Bet čia reikia vėl grįžti didelį gabalą atgal.
Moskoviją valstybe pavadinti pagal mūsų laikų standartus sunku, taip pat kaip ir Ržečpospolitą su jos Statutais bet ir individo laisvėm. Tikra valstybė – Leviafanas – atėjo iš Peterburgo, su imperija, už tai ji visą teritoriją, dabar Rusijai užrašytą kaip kad iš seno buvusią, ir turi, ir Ržečpospolitą ji irgi sekmingai su kitom imperijom išsidalino… Likusiai Europai Napoleonas dartinį valstybingumą atnešė, žodžiu, arba valstybė, arba individo laisvės, kompromiso nebūna.- Kodėl jevrejai (liet. žydai, nes mes kitokio pavadinimo jiems neturim) neturėjo valstybės, kai įvairios kitos tautos buvo įvardintos, į valstybes padalintos ir joms istorijos XIXa. parašytos? – nes būtent jevrejai nemcai visa tą ir darė, organizavo pasaulį sau, kad būtų galima patogiai juo naudotis, valdyti, syvus iš visko spausti ir turtėti. Kam jiems sava valstybė, jei jų bankų filialai visur? Gal jų net ir Mėnulyje yra, ką mes žinom… Bet turėtume žinoti (nors, irgi nežinom) kad tokia biurokratinė ir mokesčių mokėjimų, įstatymų kabala kiekvienam žmogui asmeniškai užnerta, yra nesenas, palaipsniui atsitikęs dalykas – žmonės dar iki pat XXa. pr. laikėsi bendruomenėmis, kur galėjo, jokių ten valstybės ar tautinių sąmonių nebuvo – du kaimyniniai kaimai galėjo būti visiškai skirtingi savo tikėjimu, tradicijom, gydymo būdais, dainom, ornamentais ir priklausyti skirtingiems, skirtingose pasaulio pusėse esantiems ponams…
Dabar madinga tvirtinti, jog seniau buvo viena, visą pasaulį apimanti valstybė (imperija) – kas įrodo, jog be valstybinės sąntvarkos pasaulio nebe matome – ir tik paskui nuo jos separatistiškai atsiskyrė Vakarų Europos karalystės ar hercogystės ar dar ten kas… Ir Tartarija, t.y. ta visuotinė imperija, vis mažėjo, kol jos nebe liko visai. Tik kas supranta tartarijos pavadinimo reikšmę? – faršas, smulkiai sukapota mėsa, Europoje įvairiose kalbose iki šiol vadinasi tartar… Ir, jei tas vieningas pasaulio didumo darinys vadinosi Tartarija, vad. tai buvo laisvas pasaulis, kurio organizaciniai vienetai buvo pačios mažiausios bendruomenės ar net atskiri individai su visiška savo autonomija – iš pačių smulkiausių gabaliukų ji buvo sudaryta, ir be jokių ten carų, impertorių ar kitokių apsišaukėlių valdovų… Tartaru vadinasi ir pragaras – todėl, kad jame materija suskyla ant visai į pačias smulkiausias daleles, virsta dulkėmis…
Grįžtant prie bendruomenių – jos geriau susitvarkydavo su net kuriuo reikalu, kurį dabar už mus, mūsų vardu ir, atseit, tik mūsų pačių gerovei, daro valstybė, jos įstatymai ir biurokratai. Valstybė yra parazitų uždėtas jungas, kai bendruomenės Senojo tikėjimo laikais funkcionavo vienovėje su protėviais, jų dvasioje, kas neleido joms nukrypti nuo gero kelio ar imti reikštis egoizmui ir kitoms, dabar vyraujančioms niekšybėms. Ryšys su amžinybe buvo palaikomas, branginamas ir saugomas, kultivuojamas, nes ten buvo gėris…
„Ne, mes jums padarysim rojų žemėje“ – atpažįstat tokius šūkius? – „tik reikia truputį pakentėti, šitą žemę pataisyti, keletą milijonų sušaudyti ir gyventi bus tikrai geriau – kam jums amžinybė?…“ jūsų ateitis visada bus geresnė už praeitį – šventa progreso dogma. Kad niekas neieškotų, kaip ten seniau iš tikro buvo ir nerastų, jog seniau, kol valstybė dar buvo tik rudimentiniame lygyje, žmonės buvo laisvesni ir gyventi jiems buvo geriau…

Tik valstybės įstatymai nuo pat pradžių ne visiems rašyti buvo, nuo pat valstybės pradžios egzistavo kompanijos – Ost Indies, West Indies, Hudson Bay Trade Company, Anglijos- Maskvos kompanija ir t.t. Jų interesai ir veikla jokių sienų ar jurisdikcijų ypatingai nepripažino ir dėl to nesijaudino… Ir, jei jie patys realiais pasaulio dėsningumais vadovavosi, tai likusiems mums naują mokslą pakišo, apšvietė, vadinasi, su Niutonais ir Dekartais visokiais – prietarų visokių senovinių jums, girdi, nereikia… O patys tik ir ieškojo senų knygų, magijos, ezoterinių žinių ir artefaktų… Ir Trockis, Stalinas, ir Hitleris iš ten pat, ir Amerikos „establišmentas“ su jų Bohemian Groeve, ir slaptiems klubams visokiems Adomo kaukolę su sukryžiuotais kaulais simboliu pasiėmę…
O kai Centrinėj Rusijos lygumoj, apie Volgą gyvenančių tautų tautelių paklausia, kokį jos tikėjimą išpažįsta, gal kokį pagonišką ar kokį seną krikščionišką gal, iš laikų prieš skilimą, atsakymas būna diplomatiškas – „Adomo religiją“…
(Bus daugiau)

Komentarai

Gaiva Paprastoji ∞ 2014-2016 | WEB sprendimas: justin.as