Žmogus gyvenime ir paskui. II dalis

Teko keisti kalendorių, kuris buvo paskaičiuotas nuo pasaulio sutvėrimo prieš 6000 su kažkiektai metų, ir tai praktiškai nieko nepakeitė, tik dabar tapo skaičiuojama nuo Kristaus gimimo – atkreipkit dėmesį į kryžius, kur Kristus nukryžiuotas, o po kryžium – kaukolė ir sukryžiuoti kaulai – pirmo žmogaus Adomo simbolis.

Kristų katalikybei pasigriebus sau ir paskelbus dievo sūnum, radosi problema su monoteizmu – prisireikė žongliruoti vienu dievu trejose ipostazėse – naujos trejybės žmonės nepriėmė ir ja netikėjo, Kristų laikydami tiesiog pranašu, o dievą kūrėją – vieninteliu dievu. Teko organizuoti soborą ir prigrasinti pragaru tiems, kurie naujaja trejybe netiki – idomiausia, jog visas šitas reikalas – kova dėl trejybės – XIXamžiuje buvo labai aktualus. Kas nurodo į tikrajį šitos reformos amžių – o ne kad ji kažkada XI amžiuje vyko… O Vatikanas kaip po toks, ir iš viso, XX amžiaus pradžioje įsisteigė, jau Musolinio laikais… Paprasti žmonės, tai ką jie žino ar susigaudo. O tie, kas žino ir susigaudo, tiem visos šitos istorijos atstatinėti nereikia, tie tarpusavyje susitaria ir valdo paprastus žmones sėkmingai toliau.

Ir mums visokių faktų makalynę istorijos pavadinimu mokyklose į galvas kiša, ir mes paklusniai ją prarijam… Kažkokiu momentu mačiau komentaruose, kad ką, girdi, aš čia rašau, kad mokytis žalinga?! – ir rašantysis nepastebi, jog tie, kurie mus valdo, pradėjo savo laiku turguje ar nuo kioskelių, keletą klasių mokykloje su vargu baigę ( arba partinių vėjų mokyklas lankė ir mokinosi tik vieno, kaip į šviesų rytojų šaukti – taip dabar iki šiol ir šaukia). O tie, kur aukštuosius mokslus baigė ir kurių galvos žinių visokių prikištos, kur jie dabar? – Ekspertai, kurių nuomonė tik tada įdomi, kai atitinka, kas užsakyta… Ar nekeista, kad tokie nevaldė niekad ir nevaldys? – Ir tai tada, kad „žinojimas suteikia valdžią“ yra aksioma! Todėl drąsiai galima teigti, jog kalbama ne apie mokyklinį žinojimą… O sugaištų metų jau niekas negrąžins – vienintelė valiuta, kurią turim šioje žemėje yra laikas. Praėjo ir nebe sugrąžinsi…

Protestantai, panašu, ne nuo protestavimo, jie yra liudytojai ( testifaers). Ir kai matote liūto simbolį, tai kalba eina apie „levyje dela“, kairius reikalus. O kaip žinia, dešinė – recht – yra tiesūs reikalai, o kairė – left, links, levo – tai, kas likę: pavojingi, kreivi (lenkti) reikalai… Ir, jei pvz, iki tol armijos žygiuodavo dešine koja, tai po Prūsijos, kaip karinio (ir laiminčio) meno šalies iškilimas nulėmė, jog dabar viso pasaulio armijos žygiuoja kaire. Jei kažkada buvo skaitoma tiek iš dešinės, tiek iš kairės, tai kas pirmieji spausdintą bibliją į rankas paėmė, pagal juos ir skaitom dabar iš kairės. Jei tiesieji nešiojo barzdas ir ūsus, tai Europos reformatoriai ėmė veidus skustis, ir „golubiec“ yra tiek šventos dvasios simbolis, tiek „plikas veidas“ (plikas atvaizdas ar visai be atvaizdo). Tiek angliškai „britai“ bus sviečiantys, nes skusti, tiek rusiškai jie yra „skusti“… Ir tai, kas iš dešinės skaitėsi MIR tapo Rymu, perskaičius iš kairės – tai, kas buvo pasaulio imperija, tapo Romos imperija, nors Romos miestas tada ten buvo visai ne prie ko…

Dar vienas įdomus sumaišymas: kas yra „nemcai“? Šventoji katalikiška Romos imperija buvo „germanų nacijos“ t.y. mažų žmonių (mikrobai iki šiol germomis vadinasi). Kadangi buvo ir dideli žmonės – hugenotai, pvz. nuo žodžio „hudge“… Olandijoje yra legendos apie „dideles baltas moteris“ – kažkoks, matomai, sibilių ekvivalentas. Nors, baltas ir reiškia didelis, o juodas reiškia mažas – už tai dabartinè aristokratija yra juodoji, baltos paprasčiausiai nebe likę, o jiems skirtoje milžiniškoje architektūroje dabartiniai ponai – nykštukai… Tas skirstymas dar išlikęs lotyniškuose medžių pavadinimuose, pvz, juodalksnis ir baltalksnis skiriasi tik augimo forma. Medis, kurio pavadinime yra“ balta“, augs aukštas, o medis, kuris yra“ juodas“, liks žemas ir augs į plotį… Rusai sako, kad „nemcai“ tai sutrumpinta iš „neimeicų“ – kad pas juos iš Europos visokie žemės neturintys kraustėsi, praturtėti svajodami… Kita teorija teigia, jog „juos liaudis vadino nebyliais, nes nesuprato jų kalbos“ – atseit Olandų Wilhelmas Tylusis tokiu buvo vadinamas, nes drovėjosi kalbėti, būdamas vokietis ir blogai mokėdamas olandiškai – nemcą išvertė kaip “ tylųjį“…

Kai Nemec yra nuo dangaus. Kaip ir Deutch – deo, teo… Teutonai – dievo žmonės, kaip sakoma – aukšti, didingi, aukštos kilmės ir žinantys (znat)… Nem, neme – keltų kalba reiškia „dangus“: keltų deivė Nemetona, pvz, ar dangaus keršto deivė Nemezidė… Kapitonas Nemo irgi, vadinasi, buvo senasis, baltasis aristokratas, iš pasikeitusio, užkariauto pasaulio pasitraukęs į vandenyną… Senieji Nemetonos – žirgės, nesinori sakyti kumelės – atvaizdai keltų teritorijose buvo vėliau pakeisti šv. Martynu (Martynas yra nuo Mart, kaip seniau buvo vadinama Marso, karo ir karių, planeta) ir tapo karių šventyklomis. O tikrieji kankiniai – martyrai – yra pralaimėję dangaus, baltieji kariai didvyriai, didieji vyrai tiesiogine to žodžio prasme… O anglosaksų teritorijose, kur kumelė vadinasi „merrie“, aišku iš kur Marijos kultas rądesis, ir motina, ir merija, ir saulė… Ir “ merci“, kur mes sakom „dėkui dievui“, .. Dar daugiau, dabartinėje Rusijos teritorijoje į vieną ir pagrindinę deivę tikintys, vadino save „nemcais“, o visi kiti buvo „jazyčnikai „- kitokie, įvairūs tikėjimuose, sumaišytom kalbom. Kai Babilone dar visi ta pačia kalbėjo – babje lono – motinos įsčiose, t.y. kai „žemėje dar buvo kaip danguj“… Kiek dar šitaip būtų galima rašyti ir rašyti, kiek visko prikeista, prisukta, pridauginta!

Kaip nebūtų keista, bet visa tai tinka į temą. Pagal Tibeto Mirusiųjų knygą, po mirties yra daugybė pasaulių, bet šešis galima įvardinti kaip pagrindinius. Pasaulis – tai sąlyginis pavadinimas, ten naudotas žodis Loc, loci – vieta, vietovė. Pirmasis būtų balta šviesa šviečiantis, jis radosi, kai Žemėje buvo išnaikinti hedonistiniai Olimpo dievai, teritorinės dievybės, devos, satyrai, nimfos, panai, džinai ir t.t. Jie nebe gali įsikūnyti, nors daug iš jų yra didūs mokytojai – gal ateityje kas nors pasikeis.

Antrajame, žalia šviesa spindinčiame pasaulyje, randasi kariavę tarpusavyje milžinai – atlantai, gigantai, titanai, asurai, žuvę kovose su blogio jėgomis. Jiems nebėra į ką atgimti, nes milžinai ir didvyriai pusdieviai mūsų žemėje išnaikinti irgi. Jie išlaikę didelį ūgį ir dieviškas savybes… Tie, kurių įsikūnijimo ratas nebuvo nutrauktas, tie gimdavo vis mažesni ir jų dieviškumas išsibarstė. Trečias pasaulis švyti gelsva šviesa ir jame randasi racionalios mąstančios būtybės – tai ir yra pomirtinis pasaulis žmonėms. Čia ateistai tampa tikinčiais ir visos konfrontacijos išnyksta, nes tiesa matoma visiems akivaizdžiai. Ketvirtas pasaulis švyti mėlyna šviesa ir yra skirtas buvusioms racionalioms būtybėms. Tai – gyvūnų pasaulis ir daugeliui iš dabartinių žmonių vieta ten jau rezervuota (gal todėl tiek fanatikų, už geresnes teises gyvūnams jau dabar kovojančių – sava ateitim rūpinasi?).

Penktas, rausvos šviesos pasaulis yra ramybės nerandančių klajoklių vieta. Seniau į čia patekdavo tie, kurių giminė išnyko ir jiems nebe buvo į kur gimti iš naujo. Taip pat žudikai, išmeldę atleidimą iš savo aukų ir prakeikėjai – ypač ką nors prakeikę keletui kartų į priekį – jie patys ir turi tą prakeikimą atidirbti. Dabar į čia pakliūva ir visi, kas netikėjo reinkarnacija, sąmoningai krikštijosi ar ėjo į kokią kitą religiją, ir visų religijų dvasininkai, nes jie apgavinėjo žmones, kad ir ne visi tai suprasdami ar žinodami, ką daro. Taip pat netradicinės orientacijos – tai dabar jau ne nuodėmė, todėl į gyvūnų pasaulį už bausmę jie nebe eina… O ir dvasiai susimaišyti savo prigimtiniam kode užtenka, kad žmogus pora gyvenimų iš eilės žūtų ar kita ne sava mirtim mirtų. Arba pats žudytų – karų buvo kiek nori paskutiniais šimtmečiais, turbūt daugiau žmonių savų gyvenimų ne išgyvenusių iki galo buvo, nei išgyvenusių, iš čia ir tiek painiavos. Jų dvasios ieško jaunų šeimų, nebe turinčių giminės ir įsikūnija pas juos… Taip pat čia pakliūva buvę teisėjai, nes žemėje jie buvo prisiėmę dievo teisę teisti.

(bus daugiau)

 

 

Komentarai

Gaiva Paprastoji ∞ 2014-2016 | WEB sprendimas: justin.as