Suirutė – ne senė su lazda. Esminė betvarkė – žmonių galvose… (III dalis)

Kad galėtume šnekėtis toliau, reiktų dar prisiminti kastų reiškinį. Ne Indijos kastas ir ne kaip kuriozą, gilios praeities atgyveną, bet kaip dar visai ne seną – žmogaus vystymosi požiūriu – mūsų visų sąmonės būseną. Kuri ne išnyko, mums jos nebe atpažįstant ar neįsivaizduojant. Priešingai, mus įtakoja, mums to nepastebint.

Logiška, jog skirtingos kastos reiškia skirtingą jos narių pasaulėžiūrą, skirtingą vertybių skalę – etiką, semantiką, ontologiją…

Žemdirbiai – wanai skandinavų epuose – vertybių gamintojai, namų statytojai, maitintojai – turto kaupėjai. Turėtojai -esi tada, kai kažką turi, kuo daugiau, svarbesnis. Gyvena pagal kalendorių, tradicijas, vis grįžtančius metų laikus: sėja, pjauna, vėl sėja… Protėviai atgimsta anūkuose, derlius priklauso nuo gamtos dievų. Patys žemdirbiai irgi nėra laisvi ar patys sau ponai – mokesčių rinkėjai, armija, valstybė visada ateina pasiimti pertekliaus, o kartais ir paskutinio grūdo… Todėl žmogus visada linkęs apsimesti neturtingesniu, išsisukti, derėtis. geriausia jam kai ne „arba…arba“, bet neapibrėžtumo, prietemos teritorija, kai gal yra taip, o gal yra ir kitaip, priklauso, kaip pažiūrėti…

Kariai yra visiškai kas kita. Karį apibrėžia karo būsena, tai, kad jis dar gyvas. Kol kas… Taika ir ramybė jam – laikinas, nenormalus reiškinys. Karys nieko neturi, jam pakanka minimumo, kad išlaikyti savą karinį pasirengimą, išgyventi iki tol, kol teks mirti – asai skandinavų mitologijoje. Jie – idealūs valdovai: stiprūs, atsakingi, moralūs, ne materialistai. Pasaulį mato kaip juodą ir baltą, taip arba ne – mūšyje arba žūsi, arba žus tavo priešininkas, vidurio šitokioje psichologijoje nėra, nėra abejojimo, kartojimo keletą kartų, nėra pilkų teritorijų.

Mastyti irgi, galima tik atsibudus gyvenant – tai procesas, greitas, rizikingas, skubantis link rezultato, kol nepasibaigė pats. Kiti, sutemose snaudžiantys per gyvenimą, nemasto. Jie tik naudoja standartinius, išmoktus teiginius, kurie nei jiems patiems, nei jų pašnekovams nieko ypatingai nereiškia.

Pagal M.Heidegerį išeitų, jog ne tik tikrai gyvieji, bet ir tikrieji žmonės yra kariai.

Nes jie valdo viską, įskaitant savą gyvenimą – ta prasme, kad pasiruošę jo netekti. Ir todėl tik jie yra laisvi, tik jie gyvena gyvenimą, jaučia jį iš tikro – kas yra gyvenimas, pasijunta tik mirties akivaizdoje. – Aš vis prisimenu iš frontininkų pasakojimų, kažkur skaitytą frazę, jog “ tik fronto linijoje jautėmės tikrai laisvi…“Ir drąsūs tikriem gyvenimo dalykams.

Netgi tik į užnugarį, toliau nuo fronto traukiantis, jau atsirasdavo gundantis, apgaulingas saugumas – o gal išgyvensiu, gal kulka aplenks ( ir pakirs kaimyną? Draugą, bendražygį?)? – keisdavosi vertybių skalė, etika, koks nors ūkvedys, galintis parūpinti ekstra porą kojinių, tapdavo labai svarbi persona…

Kaip tik susigundoma buitimi, kaip tik pasijuntama turėtoju, tai žinok, kažkas automatiškai turi ir tave, su visu tavo bagažu… Ir pačiame tokio gudriai, pataikaujant ir sulenkta nugara „pragyvento“ gyvenimo gale tave turės mirtis. O karste bagažinės nėra… Vakarų civilizaciją šiandieną dar galima apibūdinti įsivyravusiu joje komfortizmu. Komfortas tapęs praktiškai religija tiems, kurie jo neturi – dar neturi, tikisi turėti, siekia įsigyti ir nežino, kad jiems niekada jo nebus gana.

Tai sena vergo svajonė, kad juo būtų pasirūpinta dabar ir ateity, senatvėje… Kad numirti niekados nereikėtų – kol kas kūnus atnaujiname dalimis, bet mokslas nestovi vietoje. Egzistencija pratęsiama iki begalybės, gyvybės šventumu pavadinta, bet kuri egzistencija. Todėl ilgainiui prisireikia eutanazijos – net mirti nenorintiems prisireikia nebe būti, nustoti egzistuoti. Ir tai dar, specialistai profesionalai yra tie, kurie tai jam galiausiai leidžia arba ne. -Tuoj amžina vegetacija taps privaloma, jei neapsižiūrėsim.

Taip atsitinka, kai žemdirbiai užima karių vietas valstybės aparate, valdyme ir gynyboj. Jų pasaulio supratimas, vertybės, bailumas – viskas tapo mūsų visų pasaulio matymu, vertybėmis ir masiniu bailumu. Kur dar yra kariai šiame pasaulyje?

(bus tęsinys)

 

Komentarai

Gaiva Paprastoji ∞ 2014-2016 | WEB sprendimas: justin.as