Pertrauka

Kiek atsimenu, Kriaušių meto blogą pradėjau rašyti kažkur 2011 metų rugsėjį, bet panašu, kad iki jubiliejaus netrauksiu.
Pradžioj rašiau labai daug, paskui buvo pauze kurį laiką, paskui ėmiau rašyti kartą per menesį ir taip buvo iki šiol.
Šiandienai, t.y. rugsėjo pirmajai, teksto neturiu. Ne todėl, kad neturiu minčių, tiesiog gal geriau jų neužrašyti ir neatstumti nuo savęs eilinį kartą žmonių, kurie galvoja kitaip, ar jų įsitikinimai yra kitokie.
Visą laiką, kiek rašiau, kasiau po pasauliu – koks jis yra iš tikro, ir kaip dirbtinai padaryta konstrukcijos mūsų galvose, pagal kurias mums pasaulis atrodo… Rašiau ir apie psichologiją, žmonių tarpusavio sąntykius, ir apie kultūrą, istoriją, pasaulio, žmonijos ir katastrofų (radimosi) teorijas, politiką… Dvasią, dvasinį gyvenimą irgi vis paliesdavau, bet vis ne tiesiogiai, kažkiek bažnyčią ar religijas demaskuodama, kažkiektai -(falšyvus) ezoterikus, teorijas ir pranašus, apie maldas, meditacijas ir magiją, irgi rašiau…
Aišku, gyvenimas vyksta, mintis gyva, pasaulyje gėris nuo blogio atsiskiria ir pamažu eina gyventi, kas sau. Bet yra daroma viskas, kad žmonės to nepastebėtų – pusiau gyvą, pusiau mirusį, pvz, į prezidentus kandidatuoja, kad tik atrodytų, kad su demokratais viskas gerai, game as usual…
Bet taip nėra, mirusieji su mirusiais, o gyvieji – su gyvais… Yra žmonių, kurių kūnus ir insektoidai, juose kažkada vietoj sielos apsigyvenę, apleidžia, tiek tie jau sygriuvę, sergantys ir jau jiems viskas.
Galima rašyti, žmones gasdinti, kad jie tiki gėriu, kuris is tikro yra blogis ir t.t. Bet ištikrųjų, tai kas mane įgaliojo kitų iliuzijas griaut ar teigti, jog jų tiesos yra netiesos? – kai žmones gal neturi nei noro, nei jėgų savyje tuos dalykus atsirinkinėti, leisti vykti samonės revoliucijoms ar pamatyti prieš akis (neteisingai) nugyventą gyvenimą… nes viskas gali nuskambėti gana kategotiškai – čia juoda, čia – balta, o visi mes esam visokiais juoduliais dvasioje apipainioti, ir kuo didesnė, šviesesnė dvasia, tuo labiau ją suvaržyti pasistengta… žodžiu, po mėnesio ar kelių gal ir suguldysiu tas mintis ant popieriaus, priklausomai gal nuo to, kaip gyvenimas vystysis mūsų visų, kas vyks pasaulyje.
O kol kas tai tiek.

Komentarai

Gaiva Paprastoji ∞ 2014-2016 | WEB sprendimas: justin.as