Laikas kaip energijos šaltinis (V dalis, paskutinė)

John Berger savo esė apie laiką, rašo, jog per žmogų teka dvigubas laikas – kūno pergyvenamas laikas eina per jį, virsdamas energija, nesuvoktas, ir mūsų psichinis laikas – mūsų sąmoningumas – kad žmogus naudotų savą iš laiko paverčiamą energiją pats sau, jis turi ją ir suvokti – apmąstyti, įvertinti, galėti palyginti, daryti išvadas – atsimenat, „nesuvoktas gyvenimas nėra vertas gyventi“?

Ir dar, jis rašo, jog įvairūs laikai gali tekėti tuo pat metu ir toj pačioj vietoj, ir niekaip vienas su kitu nesantykiauti: žmogus, pvz, Žemėje ir kokia nors ten Oriono planeta kosmose – abu egzistuoja vienu metu, na ir kas?… Bet čia kaip tik ir pasirodo, kad laikas yra tik ten, kur yra žmogus, ir tik iš žmogaus taško pažiūrėjus… Orionas yra toks pat ir mūsų praeity, ir mūsų ateity, nes žiūrim į jį iš Žemės, mes, žmonės… jei būtų žmonių Orione, ir galėtume jų apie tai paklausti, būtų kitaip.

Jonas Gervė irgi sakydavo, jog dievai įmeta žmogų į būtį, leidžia jam kurį laiką jo gyvenimo siūlą verpti, ir vėl atsiima atgal, kad papietauti – sunaudoja žmogaus pragyventą patirtį. Jiems nevalgoma yra tik tie mūsų gyvenimo momentai, kuriuos pragyvenom ne per materiją, ne per mintį, bet per savą sąmonę – ne tik gyvenom, bet ir patys sąmoningai dalyvavom, kame gyvenom. O daugelio žmonių gyvenime tokių akimirkų pasirodo buvusi tik viena kita. Jeigu iš viso… Ir gimstam vėl ir vėl be nieko, plikai nupešti – viską iš naujo reik pradėt… Visą laiką sąmoningai gyvenant, nereiktų nei mirti, nei senti – kūno laikas tekėtų mums, mūsų gyvenimui, ir sąmonė, kuri amžina, būtų mūsų – dievai ir parazitai išmirtų, į Žemę grįžtų rojus.

O kol kas kalbam apie tai, kaip iš Žemės daromas pragaras – jau beveik padarytas…Didysis eksperimentas: ieškoma būdų, kaip antimateriją – visus parazitus, kuriems materijoje nepriklauso būti ir kūnus turėti ir su žmogum vienoj gretoj stovėti – materializuoti materialiniame pasaulyje.  Tikslas – antimateriją pas mus išlaikyti, kai čia buvusią… Jei antimaterija, simetrijos principu remiantis, traukia energiją į save, į kažkur, už materialinio pasaulio ribų, kaip į juodą skylę, tai, manoma, energiją jai duodant čia, materijoje, gal pavyks ją ir pačią prisitraukti, įtraukti pas mus į pasaulį, čia reikštis ir būti.

Jei pavyktų žmogiškas savybes atskirti nuo žmogaus ir panaudoti atskirai, savo nuožiūra, tada žmogui galas, nes jo parazitam nebe reikės. Kam tada jį dar ne visiškai pribaigti, o egzistuojantį išlaikyti… Kai tik kažką, žmogui įgimtą, kaip savybę, pavyksta perimti į techniką ar technologiją – atgaminti, simuliuoti, dubliuoti, taip žmogus ir sumažėja, pasmulkėja, pakvailėja… Jei pagalvoti, kiek visko iš žmogaus jau paimta! – žmogus nebe skraido, už tai skraido lėktuvai – sunkūs metaliniai aparatai, ir Žemės trauka kažkaip jų neveikia… Žmogus vandeniu nebe vaikšto, už tai plaukioja visokie daugiatoniai tankeriai… Žmogus ugniai nebe atsparus, už tai deginama kas tik norit. Žmogus minčių vienas kitam vaizdų forma nebe perduoda, tai daro radijas, telefonas, televizorius, internetas – o jauna karta vaizdų savo galvoje matyti jau ir visai nebe gali, kai mes, skaitydami knygas, pvz, ištisus filmus savo galvoje dar žiūrėdavom… Nebe turim atminties – ji perimta rašytinių archyvų, digitalizavimo technikų ir pan. Materializuoti jau nieko nebe galim, o pramonė – prašau, dabar dar ir apimtiniai spausdintuvai…

Aš suprantu, jums tai gali pasirodyti nesusijusių dalykų poros, bet, savybė yra savybė: savo nepasireiškusioj formoj ji visur ta pati. Jai priklauso reikštis per žmogų, o kai žmogus priverčiamas jos atsisakyti – naikinami visi, kurie dar sugebėjo ir drįso skraidyti ar vandeniu vaikščioti, tol, kol norinčių ta savybe naudotis nebe liko – tada ji prikabinama prie dirbtinos techninės konstrukcijos ir , neturėdama pasirinkimo, ima reikštis per ją… Eloną Muską dar atsimenat, jaunąjį autistą ir techninį genijų (slaptųjų tarnybų už mokesčių mokėtojų pinigus darytų mokslinių tyrimų sąskaita, nes kaip kitaip kapitalizuoti tai, kas išrasta ar atrasta – neatiduoti gi atgal visuomenei už dyką rezultatų?) – Teslos gamyklos ir skrydžių į Marsą sugalvotoją? – Tai va, pagal jį jau nėra klausimo, ar žmogaus sąmonė bus sulieta su kompiuteriu, klausimas tik kaip padaryti kuo geresnį pralaidumą. kad ta jungtis galėtų vykti akimirksniu…

Kol kas, žmogų išnaikinus, parazitai vis dar išnyks su juo kartu. Todėl dar ir egzistuojam, kad ir nesipriešindami, kol šio proceso dar nebaigė.. Bet, jau įsigali ekologinės ir gyvūnų teisių partijos, ypač jaunimas – bejausmis ir besmegenis – noriai parazitų jų kovoje už geresnį pasaulį , pasaulį be žmonių, dalyvaujantis – sekantis fašizmas pasaulyje bus ekologinis: gyvūnai bus lygiateisiai su žmogum, medžiai, žemė, vanduo irgi. Tik, kadangi jie nekalbūs, tai bus grupė žmonių, geresnių už kitus, kurie žinos, kas gamtai gerai ir ko gyvūnai ar žemė nori. Ir visi kiti turės paklusti. Sąmonę mums perves į kompiuterius ir virtualioje erdvėje gyventi mums rodysis neblogai, o kūnai tuo tarpu, kaip gyvuliai ankščiau, kad žalos aplinkai nedarytų, į gardus suvaryti, gyvens savas dienas, laiką į energiją technikos vartojimui versdami.

Kol kas dar galim pasirinkti, naudojam savą sąmonę patys, ar atiduodam naudoti kitiems. Pagal šitą požymį eis takoskyra ir ateitys bus skirtingos.

 

Komentarai

Gaiva Paprastoji ∞ 2014-2016 | WEB sprendimas: justin.as