Laikas kaip energijos šaltinis (II dalis)

N.A.Kozyrevas mirė 1987 metais, jo atradimai ne tik kad neįsisavinti – nesuvokta net jų reikšmė tuo masteliu, kokiu jie turėtų padaryti revoliuciją pasaulio tvarkoje ir žmonijos gyvenime. O jeigu jam, mokslininkui, nebūtų pastoviai kenkta, kiek jis būtų dar išradimų, atradimų, radimų padaręs… Išsilavinusiems, protingiems žmonėms rodosi protu nesuvokiama tas pastovus trukdymas, kenkimas, skundimas, profesinė konkurenciją, netgi fizinis sunaikinimas, uždraudimas, einantis iš mažiau išsilavinusių, neišvystytų, greičiau karjeristų, biurokratų, miesčionių, patologiškų sadistų nei žmonių pusės. Tačiau, jei pastarieji  šitai sugebėtų suvokti, suprasti ir pamatyti, ką jie išdirbinėja pasaulyje kaip tai matosi, žiūrint iš šalies, jie jau būtų kitokie, jau nebe būtų tokiais baisiais savimi.

O dabar tokiems, kaip jie kaip tik viskas tvarkoj ir atrodo – juos supanti buitis ir netolimas jų horizontas, juose kunkuliuojančios primityvios aistros ir yra tai, dėl ko jie gyvena ir miršta. Ne tik tarpusavyje pavyduliaudami, skųsdami, vogdami ir pan. – tai dar sudėtinga, nes vyksta priešinimasis – o šalimais esantys kitokie, užsiėmę kūryba, ieškojimais, pasaulio pažinimu – jie ir iš viso lengvas grobis, juos paprasta sunaikinti, pastumti į šalį – jie nesigina, nemato gal net, kas vyksta, tarpusavio kovos jiems neįdomu… Kuo greičiau juos paskųsi, nuteisi ar sušaudysi, tuo greičiau pasiimsi sau, ką jie turėjo, jų vietą, algą, pareigas, karjeros perspektyvas. Tuo greičiau gausi paaukštinimą už gausius savo darbo rezultatus. – primityvų akimis žiūrint, visas pasaulis ir yra jiems, naudojimui… Prie žemės, gerai įsižeminę, pakankamai energijos, kuri neišblaškoma galvojimui ar į tolimus horizontus – jiems dažniausiai ir gerai sekasi gyvenime.

O tie, kurie mano, jog pasaulis yra už juos aukščiau, daugiau, svarbiau – mokslininkai, poetai, filosofai, profesoriai iš pašaukimo, jie jau skrajoja idėjų erdvėse, nuo žemės atitrūkę, ir jiems kažkaip sekasi prasčiau… Jie stengiasi dėl žmonijos ir yra greitai suvartojami, dažniausiai nedavę tos naudos, kokią norėjo ar galėjo. Nes, būtent, pasaulis sukurtas žmogui ir tos taisyklės niekas nepakeitė. Tik žmonės dvejų rūšių paėjo, maži ir primityvūs, arba irgi, per aukštai pasišokėję ir žemės po kojomis nebe jaučiantys. Ir būtent dėl šito suskilimo parazitai ir sugeba į žmonių pasaulį įeiti, jų energiją naudodami, patys jame gerai gyventi. Ir, visokiais būdais dar situaciją blogina – nes savaime tai ji taisytųsi, gerėtų… Laikas sutvarko viską, tai – tik laiko klausimas.

Tuo N.A. Kozyrevo teorija ir yra vertinga ir įdomi: laikas yra energija ta prasme, kad jis pats savęs neparodo ir neišreiškia – turi energiją ir jos neišnaudoja sau…. materija, pvz, yra matoma, pasireiškus, vad. savyje esančią energiją ji išnaudoja savo pasireiškimui, materializavimuisi. Dabar mes savo civilizacijai energiją imame iš materijos, ją sunaikindami – sukūrendami… O laiko, kaip energijos šaltinio, amžino ir neriboto, mes nematome, nežinome. Patį laiką, irgi, atpažįstame esant tik iš netiesioginių jo požymių – susidarančioje tvarkoje, dalių išsiskyrime iš visumos, viso ko struktūrizavimesi, organizavimesi, pvz, priežasties perėjime š pasekmę… (tik ar galima šnekėti apie pastovų šio proceso greitį?)

Arba tokie teiginiai, kaip kad“materija gali kaupti laiką savyje“, kad „simetrijos reiškinys yra susijęs su energijos prarijimu ir laiko naudojimu“ – asimetrija remiantis, galima galvoti apie generatoriaus, amžino variklio kūrimą yra irgi iš Kozyrevo palikimo.., Įrodyta, kad virš 73 paralelės Žemėje laiko tėkmė keičiasi, iš tenai lengviau rasti kelią ne tik į praeitį, bet ir į ateitį… Jei sukurti laiko gaudyklę – koncentratorių – tai akimirksniu būtų galima pakliūti į bet kurį Visatos tašką – laiko energija yra neribota, ir, jos veikimas vyksta akimirksniu… Taip pat sinchronizmo reiškinys yra paaiškinamas tuo, jog ateitis jau yra dabartyje.

Žodžiu, nematomo yra, egzistuoja, žymiai, žymiai daugiau, nei matomo… O mes esame savo skurdžioje materialistinėje pasaulėžiūroje užfiksuoti, tik su siauručiu matymo spektru, ir tik per akis. Ir daug kam iš mūsų dabar jau  ir visai blogai nuo to darosi. O tada atsiranda kokiems ten masonams ir panašiems parazituojantiems tarnaujančių mums ištiesta pagalbos ranka: jie tada jau sutinka, kad egzistuoja mintis – virtuali energija, virtuali realybė,.. Bet, tik kaip materijos produktas (ir jos šaltinis vos ne pirmiau yra technika ir technologija, o tik paskui žmogaus galva). Kadangi planeta jau nustekenta, materijos darosi mažai, ją reikia saugoti – t.y. ne pasaulis yra žmogui, bet pasaulis yra pats sau, o žmonių priviso tiek daug, kad jei ne karai marai, tai išeitis tik viena – atsisakyti materialumo ir pereiti į virtualią būseną. Ir ateityje viskas bus tiktai mintis, ir iš žmogaus liks tiktai mintis, o Žemę tada, girdi, lengviau atsikvėps.

Iš atsilaisvinusio materialumo, kad ir nedaug belikusio, dar kelios parazitų kartos pratrauks. Nes jų tikslas kaip tik materializuotis kuo stipriau… Kaip sakoma, įdomu, kodėl Anglijos karališką šeimą gydo homeopatai, o mums, paprastiems, homeopatija neveikia, mums reikia farmacijos produkcija, brangia ir nuodinga, gydytis…

(bus daugiau)

Komentarai

Gaiva Paprastoji ∞ 2014-2016 | WEB sprendimas: justin.as