Informacija yra žinios, praradę savo prasminį lygį… (III dalis)

Prieš keletą metų buvo skelbti Izraelio mokslininkų tyrimai apie tai, jog, rusų kalba, pvz, yra dešinės smegenų pusės – vaizdų, asociacijų, fantazijos vystymo – kalba… O štai arabiškai mokantis, dešinės smegenų pusės neužtenka, ji automatiškai aktyvuoja pažintinę smegenų funkciją, t.y. kairę smegenų pusę. Galime suprasti, jog izraeliečiams taip pat nemalonu pripažinti arabų kalbos naudingumą, kaip mums – rusų kalbos reikalingumą.

Bet, jei šitoks nedidelis ir pagrinde emocinis slenkstis žmogų sulaiko nuo ėjimo toliau, tai ką tas žmogus svajoja valdyti savo gyvenimą ir įtakoti pasaulio virsmą? – Pirmiausia išmok peržengti per save, nes tokie slenksčiai tam ir pastatomi, kad toliau jau jokių didelių kliūčių ir nereikia – toliau jų retas kas ir benueina.

Man tai įdomu, kaip žmonės, niekada niekuo patys nepasidomėję – neinvestavę bent jau savo energijos ir laiko, kad kažką sužinoti, gali tikėti, jog tai, ką jie žino iš mokyklos laikų, savaime, iš tv ir laikraščių, dar iš romanų kokių atsimena, kad tai yra informacija, atitinkanti realybę ir nušviečianti tiesą?… Ar matėt kada pasaulyje, jog tai, kas turi rimtą ir tikrą vertę, būtų dalinama už dyka ir gautum tai net neprašius? – O jei tu tos info neužsakei, tai ją tau ir mums visiems užsakė kas kitas. Už ją ir jos išplatinimą sumokėjo ir ji yra tokia, kokią „muziką sumokėjęs užsakė“ – kaip žmogus gali būti toks naivus ir tikėti, jog tai – tiesa, atitinkanti realybę ir žmogų formuojanti teisinga kryptimi?

Pasaulyje, kuriame viskas padaroma, sumodeliuojama ir falsifikuojama, visą savo žinių bagažą, susikaupusį mumyse kaip ir be mūsų ypatingų pastangų, galime ramiai prie šiukšlių konteinerio palikti ir neateiti pasiimti atgal. Vertingi yra tik tavo paties susirasti atsakymai. O dar vertingesni – paklausti klausimai: į teisingą klausimą, sakoma, atsakymas atsiranda praktiškai automatiškai.

Grįžtant prie žmonijos, nuo susiderinimo su Logosu nuviliotos; aišku, buvome sugundyti technika, aparatais, jų siūlomu patogumu. Akimirksniui net nesustojom pamąstyti, ką už tai reikės atiduoti mainais, kokie nauji sunkumai iš to seks…

Bet iki neseno laiko bent dar buvo aišku, kur yra technika, ir kur yra žmogus, robotas atrodė kitaip, negu žmogus, technika atrodė kitaip, negu gamta. Bent teoriškai dar buvo pasirinkimas, kurį galėjome nuspręsti , rinktis ar ne, kiekvienas sau. Nes iš mokslo etikos pojūčio netenka tikėtis, jiems tik įdomu, ar tai įmanoma ir kaip, o ar tai bus etiška… O gal tos ar kitos Pandoros skrynios geriau neatidaryti – tokius klausimus klausiam vis rečiau, o mokslininkai ir iš viso, niekad.

Tik kai finansavimą norima gauti, tai visi jų atradimai tik į gerą – GMO kovos prieš badą ir sausrą…Dronai, panašūs į uodus išnaikins tikruosius, maliarinius, biorobotinės technologijos ataugins žmonėms rankas ir kojas, 3D printeriai atspausdins mums ir batus, ir namus, ir pavaldyti… Tik įdomu, o ką tada veiksime mes, kad užsidirbti pragyvenimui ir įsigyti visus tuos robotinius biologinius genetiškai sukonstruotus patogumus?

Nes kokios ten smulkios muselės, kur prie maisto skraido, jos yra visų. O vakar buvo pranešimas, jog mokslininkai Londone genetiškai patobulino tokios muselės sparnus: dabar jie smailesni ir ji galės greičiau skraidyti – koks džiaugsmas! Bet tokia muselė jau bus jų sau užsipatentuota, taip pat ir kiekvienas augalas ar kitas gyvūnas, į kurių vidų genetikai savo pirštus kyštels.

O kaip galima ramia sąžine landžioti kažkur ir imtis taisyti kažką, jei neturi jokio supratimo apie bendrą visumą, apie tos dalies funkciją toj visumoj? – ką Chaoso teorija sako? Pajudins drugelis sparnelius vienoj pasaulio pusėj, kils uraganas kitoj? – Kokį mes čia sau uraganą planuojam?

Gyventi, žinoma, dar niekam nenusibodo, bet kas nesugeba mastyti, tai ką norėti, kad jis numatytų savo veiksmų pasekmes. O pavojingiausi yra kvailiai, kurie vaizduojasi save proto viršūnėm, visus atsakymus žinančiais mokslininkais. Kai dauguma iš viso, ką nors sužino tik kai jiems sumokėta už vienokį ar kitokį atsakymą ar tyrimo rezultatą. Rezultate,  viena ranka jie mus gelbsti nuo visokių vėžių ir klimatų atšilimų, o kita ranka kuria nuodus, genetiškas modifikacijas, sintetiką, kuriuos tas visas negalias ir sukelia.

Žmonės nuo Logoso jau nuvesti. Dabar dar likusią gamtą sau naudojimui pasiimti belikę – pradėk joje pakeitimus visokius daryti, ir sugrius jos harmonija, paukščiai, žuvys kelio namo nebe ras, žiema ar vasara nebe ateis tada, kada laukiamos: niekas gamtos nebe gins nuo spartaus jos sunaudojimo ekonomiškai, pavertimo pinigu ir susidėjimo į kišenę. Į keleto žmonių kišenes, kurios jau ir dabar pilnos nepanešamai.

Ir pasirinkimo teisės nebe liks jokios – ar prieš tave gatvėje stovės robotas, ar žmogus? Ar obuolys bus nuo obels, mėsa – iš gyvulio, ar iš laboratorijos? Ar tikros bites skraidys aplinkui sode, ar dūzgiantys dronai, kurie dar ir pafilmuos, ir pokalbių įrašys, jei ką… Ką reikės daryti tada?

( bus tęsinys)

Komentarai

Gaiva Paprastoji ∞ 2014-2016 | WEB sprendimas: justin.as