Informacija yra žinios, praradę savo prasminį lygį… (I dalis)

Kad valdyti, reikia suprasti… Arba turėti ekonomiką savo rankose. Atras variantas paprastesnis.

Šiandienos pasaulyje gyvena daugybė žmonių, kurie nesupranta nieko – jie mato, girdi, kalba, informacija į juos ateina, daugybė informacijos, jie jau nuo jos atbukę, ji jiems atsibodus, jie jau ją visą jaučiasi girdėję, žinantys…

Bet apie supratimą šitų žmonių tarpe kalbos nėra: jie žiūri, bet nemato, girdi, bet neįsiklauso, nežino, ką visas tas informacijos srautas reiškia, nei atskirai, nei kartu paimtas… Jie negirdi, ką sako patys, o jau ką kalbėti, kad girdėtų, ką jiems sako kiti. – Smegenys žmonėms atsijungia tokiame pasaulyje, nes jos dirba su reikšmėmis, o jei reikšmių suvokimo nėra, arba dar blogiau, pateikiamos reikšmės prieštarauja tam, kas smegenyse yra iš prigimties ar genetiškai iš praeities įrašyta, tai smegenys ir lieka nenaudotos, išsijungę – mokslas sako, kad tiktai kiek procentų smegenų geriausiu atveju šiuolaikinis žmogus gyvenime panaudoja? -10?… Dabar jau bandoma teigti, jog tai – mitas, tai pasiguoskim.

Yra žmonių, ir jų daugėja, kurie supranta, jei ne ką girdi ir mato – tai kodėl būtent tai girdi ar būtent tai jiems parodoma – suvokia, kad viskas yra formuojama, viskas visuomenėje yra padaroma, nukreipiama. Kad žmonės verčiami norėti pirkti, ką pinigus už reklamą sumokėjusieji jiems nori parduoti; kad rinkėjai turi išrinkti, ką finansus kontroliuojantys nori, kad būtų išrinktas, valstybės valdovu, pvz ir kad tikėtų, jog tai jie padarė patys ir su entuziazmu.

Tiktai kyla klausimas, kodėl vieniems sekasi visuomene manipuliuoti kaip kokia nematoma ranka, rezultatas visada garantuotas. O kitiems, tiems, kurie mechanizmą supranta ir mano, jog tiesa turėtų išlaisvinti ir visus kitus, nepasiseka, ir ta tiesa lieka neišgirsta, ne tik kad nesuprasta…

Matomai, ne tame reikalas, kad supranti, ar iš viso, supranti kažką ne visai tą ar ne visai taip.

Nes valdyti ekonomine valdžia – finansais – besiremiantiems sekasi ne todėl, jog jie supranta, kaip jie valdo ar kaip procesai veikia. Nieko jie nesupranta.

Tai tiesiog tie patys pirmosios grupės atstovai, tik pinigingi ir todėl darantys ką nori ir ką jiems reikia. Ne jie kuria ideologijas, ateities perspektyvas žmonijos vystymuisi, schemas, kokia visuomenė turėtų tapti po ilgesnio ar visai ilgo laiko – jie užsako ir paskui įgyvendina, kas jiems pasirodo tinkama ar patogu.

Jau mažiausiai visą XXa vykęs visuomenės paprastinimas, atvirkštinė atranka, žemo išsilavinimo, kultūros ir supratimo šlovinimas – demokratizacija, ir elitizmo naikinimas davė rezultatą – bent kiek protingesni jau ne tik nepapuls į valdymo ar bent ką esminio lemiančias vietas, ten pakliuvę jie jau ilgai neatlaikys, neišbus – pabėgs, ir džiaugsis dar sveiki išsinešdinę. O finansine įtaka neparemta mintis, ji išstumta į pakraščius, ji nieko nebe gali, tik parsiduoti arba vegetuoti.

Pats primityviausias lygis užsėdęs viską: informacija, šnekėjimas, bet kokie veiksmai visuomenėje praradę prasmę, likę tik kaip ženklas, į kurį žiūrima kaip į ritualą, į teatro šou, po kurio einame namo, valgome varškę ir jokia komunikacija neturi jokios įtakos niekam – nei santykiuose tarp žmonių, nei žmogaus santykyje su visuomene, nei visuomeniniuose procesuose. Turtingesnis daro ką nori, visi kiti daro, ką liepti.

Prasminio komponento nelieka, kai nėra atsakymo į klausimą „kodėl?“

Kodėl pinigai nusprendžia žmogaus laisvės laipsnį gyvenime? Kodėl žolė vadinama žalia? Kodėl nežinom, kas esam, iš kur atėjom ir kur teisinga eiti ateitin?…

Atsakymų nėra… Klausimų nebe klausiame netgi ne iš nevilties – vis tiek nežinia, iš kur atsakymus paimti – atsakymus dabar esame delegavę mokslui ir technikai ieškoti ir rasti, ir tada kažkaip teisingai mūsų visų ateitį tvarkyti, o mums tai ir nebūtina, kad radę ką praneštų…

Dabar daug ką randa, jokio ryšio tarp tų atradimų neįžiūrim – prasmė neaiški nei atskirai paimtų, nei visko kartu – kad progreso labui, tai ir taip žinom… Ir iš viso, jei galima pagooglinti, tai pasigooglinsim, kai reikės, ką čia į galvą viską kišat.

Tikras smegenų atsijungimo požymis, tikriausiai ir tų likusių kelių procentų, kuriuos dar teoretiškai žmonija lyg ir naudoja. Kuo daugiau yra galimybių kažką sužinoti, tuo mažiau jomis pasinaudojama – nuslystama paviršiumi į kvailėjimą ir tiek.

(bus tęsinys)

Komentarai

Gaiva Paprastoji ∞ 2014-2016 | WEB sprendimas: justin.as