Gyvenimą užpildantys pasakojimai, pabaiga

Ar jūs niekada nepagalvojote, kodėl didžiosios gotikinės katedros, ir, netgi gotika aplamai, panašios į iš medžių kamienų suformuotas architektūrines struktūras? Vitražiniai langai – saulės mirgėjimą visom spalvom pro aplytas medžių šakas ir lapus miške? …Lygtai juos imituotų?

Kam imituoti, kai gali nueiti į mišką ir ten garbinti  tą patį?

Vienas variantas, kai to miško nebėra… Buvo. Bet nebėra.

Mišką galima atsodinti arba jis pats ataugs, bet jei žmonės miško ėmė bijoti, tai jie į jį , kaip į sakralią erdvę jau nebegrįš, jie tada nusikopijuos ją sau, dirbtinę ir tuo nebegrėsmingą…

Ypač, jei yra jėgų, suinteresuotų, kad šitas žmogaus atitrūkimas nuo gamtos išliktų, netgi pagilėtų – tada žmones galima imti valdyti, iš seniau tradiciškai garbintų gamtos jėgų skeptrą perėmus… gal net dėtis žmones apsaugančiais – „vakarykščiai pagonys,  burkitės po naujo tikėjimo vėliava ir būsite išgelbėti“.

Kuo mažiau traumuoti žmonės išliko kur nors pakraščiuose, tuo mažiau jiems tokia agitacija aktuali buvo. Juos reikėjo priversti kardu.

Senieji žyniai ar moteriškės žolininkės, i gamtą ėję, bijodami ar nebijodami – tie tapo raganiais ir raganomis – tokią senąją rūšį, kiek ji išlikus buvo, reikėjo išnaikinti irgi. Geriausia ugnimi, nes vandeny, pvz, dažnas net neskendo…

Ir kad dabartinė religija, kokią mes ją žinom, yra tų pačių naujų laikų sugalvojimas, pagal mane, geriausiai įrodo, kad Vatikano biblioteka yra įkurta XVI a. – pražiūrėjo kažkas dokumentą, leido jam išlikti…

O gal manote, kad Vatikanas prieš tai jau egzistavo tūkstantį su viršum metų, ir be kambarėlio, kur nors kelis rankraščius pasidėdavo?

Niekas neegzistavo tūkstantį metų, būkit ramūs.

Jeigu pažiūrėtumėt, kas atsitinka su architektūra, kad ir kaip kokybiškai suręsta, per šimtą metų, tai suprastumėt, kad per du šimtus ten jau bus tik dulkių krūva…

Viską gi reikia pastoviai prižiūrėti, remontuoti… jei tik apsileista, nieko nedaryta kurį laiką, iš karto jau yra daug lengviau pastatyti naują, nei restauruoti sena. Labiau archaiškesnės bendruomenės šitaip elgiasi iki šiol, Belgija, pvz.senų apleistų namų pakelėse stovi kiek nori – šalimais pastatytas naujas ir gyvenama toliau, net nugriauti nepasivarginama – nugrius pats pakankamai greitai.

Žmogaus atmintis siekia šimtmetį. Tam laikui praėjus, jau gali teigti ką nori apie ką nori iš to laikmečio, viskuo bus patikėta.

Smagu, kai tikrai archaiški dalykai dar vis šmėkštelia, ar kultūriniuose reiškiniuose, ar materialiniuose objektuose, ar iš žmogaus sąmonės iškyla.

Buvo toks gražus amerikiečių filmas „Moonstruck“ (1987), Cher vaidina italų emigrantų New Yorke dukrą, vos ne atsitiktinai susipažįstančią su tokiu pat jaunu italu kepėju (Nicolas Cage), kuriam duonos pjaustymo  mašina yra sužalojusi plaštaką, jis dėvi medinį protezą ir atrodo dar romantiškiau to pasekoje.

Nicolas Cage susipykęs su vyresniu broliu, nes kaltina jį ir dėl pačios nelaimės, ir dėl to, kad suiro jo vestuvės – jį paliko sužadėtinė, ir kad jo gyvenime nuo tada nebeliko meilės…

Cher, kuri tame filme nėra kokia nors ypatingai protinga (tvarko smulkių verslininkų italų buhalteriją), jam ima tuoj pat ir išaiškina, kad jis klysta : kad jo brolis čia visai niekuo dėtas, kad jo sužadėtinė buvo jam, matomai, visai netinkama, todėl “vilkas tavyje geriau nusikando sau leteną, negu vedė netinkamą moterį. Ir tu dabar bijai mylėti, nes bijai, ką tas vidinis vilkas sau dar gali padaryti, jei tu vėl suklysi, pasirinkdamas“…

Tokį mitinį paaiškinimą gyvenimui gali duoti tik žmogus, nepraradęs šaknų, nepraradęs jausmo, kad visa yra viena… ir mes – to vienio dalis.

Tik kas iš mūsų tokį vienio jausmą dar turim?

Jei žmonijos niekas gydyti šituo atžvilgiu nesiruošia, tai gal reiktų tuo užsiimti patiems, kiekvienam ir nieko ilgai nelaukiant?

Tik pilnaverčių, savarankiškų vienetų visuomenė bus pilnavertė ir funkcionuojanti.

Nes vienis, vienybe apie kurią dabartinės visuomenės adeptai šneka ir į kurią susijungti skatina, kokia tai bus vienybė? – kompleksuotų, nepilnai sukomplektuotų, dvasios atplaišų ir nuolaužų, sužertų į vieną krūvą vienybė…Kaip mes įsivaizduojame, kaip jinai funkcionuos?

Tokio siaubo tikrai bijoti reiktų…

Komentarai

Gaiva Paprastoji ∞ 2014-2016 | WEB sprendimas: justin.as