Civilizaciją gelbstim ar metam į šiūkšlių dėžę? – žiuri sprendimo dar nepriėmė (IV dalis)

„Ši Visata yra karo visata. Karai vyksta visą laiką. Tokia yra jos prigimtis. Kažkur galbūt yra kitos Visatos, pagrįstos įvairiais kitokiais principais, bet mūsiškė, panašu, pagrįsta karais ir persekiojimais.“ rašė William S.Burraughs. Ir, jei apsidairyti aplinkui, tai jis neklydo. Tik kalbame apie Visatą ar apie civilizaciją pagrindžiantį principą? – pasitikslinkim…

Pagal bendrą antropologų nuomonę, primityvių kultūrų atstovų požiūriu, tu negali būti jiems priešas, kol esi svetimas ir niekas iš jų tavęs nepažįsta: nesusipratimai, įsižeidimai, kažko nepasidalijimai galimi tik tarp pažįstamų žmonių, kaimyninių genčių, tarp giminių… Jeigu vykdomas „karas“, tai iki pirmo sužeistojo. Tada jis baigiasi. Žaizdą apriša, sužeistojo ir jo genties ar giminės atsiprašo ir eina švęsti, nes laimėjo ( neduokdie, kas nors užmušamas netyčia, tada išmokama kompensacija, susitaikoma su dvasia).

Civilizacija gi pastoviai pjudo šalis, tautas ir, netgi tautų dalis, viena prieš kitą, absoliučiai nepažįstamus, niekada nieko vieni kitiems nepadariusius žmones… Ir visokeriopai stengiamasi, kad jie tokiais, vieni kitų nežinančiais ir liktų, kad nepradėtų broliautis ir neatsisakytų vieni į kitus šaudyti! – reali pasaulio situacija yra tokia baisi, kad praktiškai niekas nenori gyventi tiek atviromis akimis, kad ją tokią, kokia ji yra ir matyti.

Tai, vėlgi, sudaro lengvatines sąlygas persiimti propagandistų ir ideologų formuojamom iliuzijom…

„Kiekviename iš mūsų yra kažkas gero“ mėgsta postringauti tokie miegantys realybės atžvilgiu  piliečiai… Amerikietis komikas George Carlin turi tokiems atsakymą – „tada jūs dar nebuvote su tuo kiekvienu susitikęs“… Gerumas gerumu, bet pyktį ir įniršį savyje nešiojamės kiekvienas, ta prasme tikrai, Visata be karų ir tarpusavio kovų neliks.

Psichologai sutaria, jog besikaupiantis pyktis žmoguje yra teisėta reakcija į tai, jog visuomenėje praktiškai niekas iš mūsų nematome galimybių būti savimi, gyventi savą gyvenimą, pasireikšti veikloje, kaip mums atrodo reikalinga, įgyvendinti svajones.

Nuo pat gimimo tėvų ir mokytojų ir likusios visuomenės esame treniruojami paklusti taisyklėms, nepaklusę esame baudžiami ir trunka labai neilgai, kai šitas draudžiantis, grąsinantis, kaltinantis ir gėdinantis balsas apsigyvena mūsų pačių galvoje – tada esame suaugę ir paleidžiami gyventi patys, savarankiškai. Nes visuomenei ramu, vergų varovas išugdytas kiekviename mūsų asmeniškai ir nuo šiol veiks nepailsdamas.

Tačiau Z.Froidas, pvz. tvirtino, kad gėdos ir kaltės jausmą jaučiame dėl to, kad privalome tik  savo lytinius instinktus valdyti… Reikalas tik tame, kad bijome, jog draudimą sulaužius, mūsų pačių super ego mus nubaus, o iš priverstinio padorumo kyla įniršis.

Šios teorijos pasekoje šeštame dešimtmetyje ir gimė seksualinio išsilaisvinimo judėjimas, kad, paleidus į laisvę instinktus, ne karus kariausim,buvo tikimasi,  bet mylėsimės ir viskas bus gerai… Tiktai taip neįvyko.

Seksualiniu atžvilgiu žmonės jau atsipalaidavo labai smarkiai, o karų, revoliucijų, netgi paprasčiausių riaušių nemažėja – ne tą džiną iš butelio paleidom?… Netyčia ar kompensacijai, kad pačios civilizacijos struktūros griauti nereikėtų? – jos griauti niekas nesiruošia, žinoma. Tik energijos perteklių, susikaupiantį nuo to, kad jauniems, sveikiems ir energingiems žmonėms nėra jokių galimybių atsiskleisti ir, kaip žmonėms priklauso, per gyvenimą eiti jį kuriant ( nes reikia, kad kažkas auksą kauptų, dvasinė žmonijos paskirtis šeimininkų nejaudina?).

Netgi jeigu kažkokiu būdu ( pinigai baigsis galutinai, pvz.) mokyklos ir privalomo mokinimosi/dresiravimo sistema grius ir išnyks, vis tiek, kol žmogui teks pirmiausia gimti mažu vaiku, būti užaugintam ir išauklėtam tėvų, tol civilizacijos, kurioje gyvename, esmė nesikeis – būsime užgniaužtų, sužalotų dvasiškai, išdresiruotų, prigąsdintų individų sankaupa – gimsime originalais, o mirsime tapę tik kopijomis, kaip kažkuris anglų poetas yra vaizdžiai išsireiškęs…

Čia genetiniai inžinieriai, kas jie tokie bebuvo, gerai sugalvojo!…

Per visą tavo gyvenimą toliau tavęs niekas labiau neskriaus, negu tu pats skriaudi save: jei kas nors bandys, tuoj pat pasipriešinsi… Bet, jei būsi skriaudžiamas visada tik truputį mažiau, nei tavas internalizuotas vergų varovas ( super ego) skriaudžia tave, tu kentėsi… Dar daugiau, gali net nepastebėti, kad skriaudžiamas esi!

Mazochizmas yra toks dalykas, kai žmogus nieko kito ir nesitiki, tik kad su juo bus elgiamasi blogai, nes niekas niekada su juo nesielgė kitaip… Gėrimas, savigriova – jei indėnus, aborigenus ar eilinius rusus, kolūkiečius nuo pat jų gimimo valdžia ir likusi  (biurokratinė, geriau materialiai stovinti ar baltaodė) visuomenės dalis laiko šunų vietoje, tai reikia labai daug alkoholio, kad numalšinti dėl to kylantį teisėtą įniršį ir savigynos instinktą, kurio jiems neleista turėti ir naudoti.

Nes tada dar daugiau karų būtų. Tada būtų karai, kurie nušluotų viską, kas mūsų dabar civilizacija vadinama…

Todėl geriau minios savą sielą žudančių ar jau sėkmingai nužudžiusių zombių ir šeimininkai jais, kaip alaviniais kareivėliais, karus sau žais ir toliau, tokius, kurie jiems patiems nekenksmingi. Priešingai.

Civilizacija juk yra kad pelną nešti, nors ir ne visiems – neesi to elitinio klubo narys? – nepasisekė, ką padarysi. Kentėk – ar dar neaišku, kam tarnauja religijos?

(bus pabaiga)

Komentarai

Gaiva Paprastoji ∞ 2014-2016 | WEB sprendimas: justin.as